Poilsio ir turizmo ištekliai – tai gamtos ir žmogaus sukurti objektai, kuriuose lankydamasis žmogus atgauna jėgas, pailsi, praplečia savo akiratį. Svarbiausi Lietuvos poilsio ir turizmo ištekliai: pajūris, miškai, upės, ežerai, gamtos paminklai, kultūros paminklai, kurortai ir kurortinės teritorijos.
Pajūris
Lietuva – jūrinė valstybė. Daugiau kaip 90 km valstybės sienos skalauja Baltijos jūra. Iš Klaipėdos jūrų uosto plaukia keltai į Vokietiją, Daniją, Švediją (1 pav.). Kasmet didėja keltais ir kruiziniais laivais į mūsų šalį atplaukiančių turistų skaičius. Lietuvos ir užsienio poilsiautojai dažniausiai lankosi Palangoje – didžiausiame Lietuvos kurorte prie Baltijos jūros (2 pav.). Miestas traukia poilsiautojus smėlio paplūdimiais, tiltu į Baltijos jūrą, kopomis, jodo prisotintu oru, Palangos gintaro muziejumi. Kuršių nerija – unikalus pusiasalis tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, kurio šiaurinė dalis priklauso Lietuvai, o pietinė – Rusijos Kaliningrado sričiai (3 pav.). Šis savitas vėjo, jūros ir žmogaus sukurtas kraštovaizdis žavi atvykėlius vėjo pustomomis kopomis, didžiuoju ir apsauginiu kopagūbriais, senosiomis žvejų sodybomis ir t. t.
Miškai
Miškai svarbūs mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Medžiai valo orą, vandenį, reguliuoja klimatą. Lietuvos miškai žmones traukia ne tik miško gėrybėmis: grybais (4 pav.), uogomis, vaistažolėmis, bet ir vilioja srauniomis upėmis bei upeliais, ežerais, gamtos paminklais. Nemažai Lietuvos miškų yra saugomose teritorijose, todėl juose gausu apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių (5 pav.), palapinių miestelių, turizmo bazių, pažintinių, mokomųjų ir ekologinių takų (6 pav.), ir kitų poilsiautojams bei turistams skirtų vietų.
Upės
Lietuvoje yra tankus upių tinklas, tačiau dauguma mūsų krašto upių gana seklios, jose nemažai slenksčių ir rėvų, todėl laivybai jos nėra tinkamos. Pagrindinis upių laivybos kelias yra Nemuno upė nuo Kauno (7 pav.) iki Kuršių marių. Šiltuoju metų laiku juo vyksta pramoginės ir pažintinės kelionės, aplankoma Kulautuva, Jurbarkas. Nors Lietuvos upės mažai tinkamos laivybai, tačiau nemažai jų dėl sraunumo ir slenkstėtumo puikiai tinka plaukti baidarėmis (8 pav.), kanojomis, plaustais (9 pav.). Šio vandens sporto mėgėjai dažnai renkasi plaukti Merkio, Dubysos, Žeimenos, Ūlos, Šventosios, Ventos upėmis.
Ežerai
Lietuvoje gausu ne tik upių, bet ir ežerų: didesnių kaip 0,5 ha ežerų priskaičiuojama apie 2800. Dauguma ežerų tyvuliuoja Baltijos aukštumose, kur jų dubenis suformavo paskutinis ledynmetis. Nors Lietuvoje nėra kalnų, vaizdingas kalvotas ežerų kraštovaizdis yra labai mėgstamas poilsiautojų (10 pav.). Nemažai ežerų yra ir saugomose teritorijose – nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, todėl jų pakrantėse poilsiautojų patogumui yra įrengta poilsiaviečių (11 pav.), palapinių miestelių, pėsčiųjų ir dviračių takų. Pastaruoju metu daugėja ir kaimo turizmo sodybų (12 pav.), siūlančių daugybę aktyviojo ir pasyviojo poilsio pramogų: žvejybą (13 pav.), plaukiojimą valtimis, jachtomis ir baidarėmis, maudynes, ekskursijas ir daugelį kitų.
Gamtos paminklai
Gamtos paminklai – tai vertingiausi gamtos sukurti objektai: medžiai (14 pav.), akmenys (15 pav.), šaltiniai (16 pav.), versmės, kopos (17 pav.), skardžiai, atodangos, smegduobės ir t. t., saugomi valstybės. Į Lietuvos gamtos paminklų sąrašą yra įtraukta daugiau kaip 150 objektų. Gamtos paminklai turistams įdomūs dėl savo išskirtinių savybių: dydžio, retumo, susiformavimo, amžiaus ir kt.
Kultūros paminklai
Kultūros paminklai – tai vertingiausi žmonių sukurti objektai: piliakalniai (18 pav.), pilys, dvarai (19 pav.), reikšmingų istorinių įvykių vietos ir kapinės, bažnyčios (20 pav.), vienuolynai (21 pav.), visuomeniniai pastatai ir kiti statiniai, svarbūs istoriniu ar moksliniu požiūriu, saugomi valstybės. Į Lietuvos valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą yra įtraukta daugiau kaip 1000 objektų. Kultūros paminklai turistams įdomūs dėl savo išskirtinumo, istorinės svarbos, archeologinės, religinės, meninės ar mitologinės vertės (22 pav.).
Kurortai ir kurortinės teritorijos
Kurortas – tai vietovė, skirta pailsėti ir atgauti sveikatą, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (pvz., mineraliniai vandenys, sveikatai palankus klimatas, gydomasis purvas, vandens telkiniai) ir specialiai tam sukurtas bei pritaikytas paslaugų tinklas (sanatorijos, gydyklos, SPA centrai, poilsio namai ir kt.). Lietuvoje kurorto statusas suteiktas keturioms vietovėms: Palangai (23 pav.), Birštonui (24 pav.), Druskininkams (25 pav.) ir Neringai (26 pav.). Kurortinėmis teritorijomis pripažintos taip pat keturios vietovės: Trakai (27 pav.), Anykščiai, Zarasai ir Ignalina. Nuo kurortų jos skiriasi tuo, kad jose gali ir nebūti sukurto sveikatinimo paslaugų tinklo. Didžiausias ir seniausias Lietuvos kurortas – Druskininkai, įkurtas 1794 m. Kurortuose veikia daugiau kaip 20 mineralinio vandens gręžinių. Mineralinis vanduo gydo virškinamojo trakto ligas, gerina kepenų, žarnyno veiklą. Purvo vonioms dažniausiai naudojamas durpinis purvas, turintis daug gydomųjų savybių.