Krituliai

Krituliai – vanduo, skystu ar kietu pavidalu krintantis iš debesų (dulksna, kruša, lietus, sniegas) arba susidarantis žemės ar daiktų paviršiuje iš oro.

Kritulių rūšys

Dulksna – kritulių rūšis, kai krinta labai smulkūs (0,05–0,5 mm) skystieji krituliai. Dėl mažos masės lašeliai krinta labai lėtai. Dulksna krinta iš žemųjų sluoksninių debesų arba rūko. Ji Lietuvoje dažniausiai būna rudenį.

Kruša – meteorologinis reiškinys, kai šiltuoju metų laiku iš kamuolinių lietaus debesų krinta ledo gabalai (ledokšniai).

Lietus – krituliai, krintantys iš sluoksninių arba kamuolinių lietaus debesų lašų (0,5 mm ir didesnių) pavidalu.

Lijundra – ledo sluoksnis, susidarantis daiktų paviršiuje užšalus vandens lašams, dulksnai arba rūkui, taip pat prisilietus kritulių lašams prie paviršių, kurių temperatūra yra 0 ºC arba žemesnė.

Rasa – vandens lašeliai, susidarantys ant žemės paviršiaus, augalų ir įvairių daiktų dėl drėgno oro sąlyčio su šaltesniais paviršiais, esant aukštesnei negu 0 ºC temperatūrai, tykai arba silpnam vėjui.

Šarma – ledas, susidarantis vandens lašeliams rūke užšalus ant įvairių paviršių.

Šerkšnas – ledo kristalėliai, susidarantys esant rūkui ir plonu sluoksniu aptraukiantys medžių šakas, laidus, įvairius daiktus.

Šlapdriba – tarpinė tarp sniego ir lietaus kritulių rūšis. Per šlapdribą krintančios snaigės yra pusiau ištirpusios, todėl limpa prie paviršių, o nusileidusios ant žemės ar kito paviršiaus dažnai iškart ištirpsta. Lietuvoje šlapdribos dažnos vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje ir žiemą per atodrėkius.