Išplėstinė paieška

Madagaskaras – ketvirta pagal dydį sala pasaulyje. Ji išskirtinė savo biologine įvairove: daugiau kaip 70 proc. Madagaskaro augalijos ir gyvūnijos rūšių nėra niekur kitur Žemėje. Tačiau pastaruoju metu šioje saloje sparčiausiai Afrikoje augantis gyventojų skaičius kelia didžiulę grėsmę unikaliai biologinei įvairovei.

Žmonės, kurdami naujas gyvenamąsias teritorijas ir didindami dirbamųjų laukų plotus, vykdo lydiminę žemdirbystę – miškai iškertami ir sudeginami, o jų vietoje sodinami ryžiai.

Pastaraisiais metais įsigalėjo neteisėtas brangaus medžio juodosios dalbergijos kirtimas ir kontrabanda. Nuniokota daugiau kaip 10 tūkst. ha vertingo miško saugomose teritorijose. Tai sukėlė daug neigiamų padarinių: nyksta saugomos ir retos lemūrų bei kitų gyvūnų rūšys, vyksta dirvožemio erozija ir dėl to dumblėja upės, o aplink jas nyksta dirbamosios žemės, sumenko pajamos iš turizmo, brangsta kasdieninio vartojimo prekės (žuvis, ryžiai ir kt.).

Madagaskare, nepaisant saugomų teritorijų įstatymų, kasamos naudingosios iškasenos. Kasyklos sudarko natūralius kraštovaizdžius ir užteršia gamtą, sunaikina natūralią augaliją ir gyvūniją.

Daugiametis įšalas – tai viršutinio Žemės plutos sluoksnio būsena, kai jį sudarančių uolienų temperatūra daugelį metų yra žemesnė negu 0 °C ir jose yra ledo. Pagrindinė sąlyga daugiamečiam įšalui susidaryti – neigiama Žemės paviršiaus vidutinė metinė temperatūra. Daugiametis įšalas labiausiai išplitęs subarktinėje klimato juostoje ir vidutinių platumų klimato juostos žemyninio klimato srityse, kur plona sniego danga leidžia skverbtis šalčiui gilyn, o per trumpą vasarą įšalas nespėja atitirpti. Daugiamečio įšalo storis gali būti nuo kelių metrų iki 1,5 kilometro. Vasarą viršutinis žemės sluoksnis dažniausiai atitirpsta nuo keliasdešimties centimetrų iki 1–3 metrų (tai priklauso nuo vietovės geografinės platumos, dirvožemio šiluminio laidumo ir kitų sąlygų). Daugiametis įšalas apima didelę Šiaurės Amerikos dalį (Kanados šiaurę, Grenlandiją, Aliaską), beveik visą Azijos šiaurę (Sibirą, Mongoliją), Rytų Europos šiaurinius pakraščius (žr. 1 pav.). Pietų pusrutulyje įšalas paplitęs Antarktidoje.

Dėl daugiamečio įšalo vanduo sunkiai geriasi į žemę, todėl įšalo srityse gausu ne tik upių, bet ir ežerų bei pelkių. Daugiamečio įšalo srityse sudėtinga atlikti žemės darbus: statyti pastatus, tiesti kelius, plėtoti žemės ūkį ir pan. Ypač sudėtinga statyti pastatus, nes atitirpęs grunto sluoksnis labai nestabilus – vasarą pastatai gali sugriūti. Todėl daugiamečio įšalo srityse pastatai dažniausiai statomi ant polių – specialių į įšalą įleidžiamų strypų (žr. 2 ir 3 pav.). Didžiausių pastatų poliai įleidžiami net į 25 metrų gylį.

Dėl netolygaus Saulės šilumos pasiskirstymo ir Žemės paviršiaus įvairovės atskiros apatinio atmosferos sluoksnio – troposferos – dalys įgyja skirtingas savybes. Didelės troposferos oro dalys, pasižyminčios vienodomis ar panašiomis oro savybėmis ir dengiančios didelę žemyno ar vandenyno dalį, vadinamos oro masėmis. Jos skirstomos į šiltąsias ir šaltąsias, jūrines ir žemynines. Labiausiai paplitęs yra oro masių skirstymas pagal geografinę jų židinių susidarymo padėtį.

Arktinės žemyninės oro masės

Labai šaltos ir sausos. Būdinga žema oro temperatūra, mažas kritulių kiekis.

Arktinės jūrinės oro masės

Šaltos ir drėgnos. Vasarą šių oro masių temperatūra būna apie 0 °C, o žiemą jos atšąla iki –40 °C.

Vidutinių platumų jūrinės oro masės

Visus metus būdingas gana didelis kritulių kiekis, vėsios vasaros ir švelnios žiemos. Vasarą šių oro masių temperatūra būna apie 16 °C, o žiemą – apie 0 °C. Būdinga maža metų oro temperatūros amplitudė.

Vidutinių platumų žemyninės oro masės

Joms būdingos karštos vasaros ir šaltos žiemos, nedidelis kritulių kiekis. Vasarą šių oro masių temperatūra būna apie 18–20 °C, o žiemą – apie –20–30 °C. Didelė metų oro temperatūros amplitudė.

Tropinės (atogrąžų) jūrinės oro masės

Karštos ir drėgnos. Vidutinė oro temperatūra – apie 28–30 °C.

Tropinės (atogrąžų) žemyninės oro masės

Labai karštos ir sausos. Vidutinė oro temperatūra būna apie 35–40 °C. Būdinga didelė paros oro temperatūros amplitudė.

Pusiaujo oro masės

Karštos ir labai drėgnos. Visus metus oro temperatūra būna 25–26 °C. Būdinga nedidelė metų ir paros oro temperatūros amplitudė. Kadangi žemynai smarkiai garuoja, nėra didelio skirtumo tarp pusiaujo jūrinio ir žemyninio oro masių, todėl šie potipiai nėra išskiriami.

Antarktinės žemyninės oro masės

Labai šaltos ir sausos. Būdinga itin žema oro temperatūra, mažas kritulių kiekis.

Pasaulio gyventojai Žemėje pasiskirstę nevienodai (žr. lentelę). Gyventojų pasiskirstymą nusako gyventojų tankumas, t. y. gyventojų skaičius, tenkantis tam tikram teritorijos plotui, dažniausiai 1 km² (žr. paveikslą). Jis dažniausiai priklauso nuo to, kaip ši vietovė tinkama gyventi ir plėtoti įvairias ūkines veiklas (nuo klimato, reljefo, vandens, dirvožemio, išteklių ir kt.). Rečiausiai apgyvendinta dykumos, tundra, taiga, aukštikalnės, tropiniai miškai ir pan.

Retai gyvenamos sritys

Kalnuotos teritorijos, veikiančių ugnikalnių rajonai, nederlingos lygumos ir plynaukštės.

Sritys, kuriose iškrinta mažai kritulių, vyrauja sausros; atšiaurios žiemos, amžinojo įšalo zona.

Sritys, kuriose vyrauja dideli miškų masyvai.

Sritys, kuriose nėra arba labai mažai naudingųjų iškasenų, energijos šaltinių, menki gėlojo vandens ištekliai.

Sritys, kuriose gausu ligų, dažnai kyla epidemijos; menka medicininė pagalba, prastos sanitarinės gyvenimo sąlygos.

Tankiai gyvenamos sritys

Lygios žemumos, derlingos vietovės.

Sritys, kur tolygiai lyja visus metus, nedideli temperatūros svyravimai.

Upių deltose, kur derlingas dirvožemis.

Sritys, kuriose gausu naudingųjų iškasenų, energijos šaltinių, intensyvus pramonės plėtojimasis, pakankamai gėlojo vandens.

Sritys, kuriose nepalankios sąlygos veistis ligų sukėlėjams ir platintojams; išplėtota medicininė apsauga; aukštas gyvenimo lygis.

Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Jis susiformuoja geologiškai stabiliose mūsų planetos vietose. Deimantų kasyklų yra Kanadoje, Rusijoje, Afrikoje, Australijoje.

Deimantai susidaro 10–1500 m pločio krateriuose, pripildytuose nuotrupinių uolienų kimberlitų (vulkaninė uoliena, kurios pavadinimas kilo iš Pietų Afrikos miesto Kimberlio). Žemyn siaurėjantys krateriai vadinami kimberlitiniais vamzdžiais. Todėl ten, kur ieškoma deimantų, rausiamos milžiniškos duobės. Žemės veidas „puošiamas“ įspūdingo dydžio randais.

Vienas didžiausių tokių randų yra Rusijoje. Tai Jakutijoje esantis deimantų karjeras „Mir“. 1957 m. buvo pradėtas rausti šis kimberlitinis vamzdis. Rausė jį deimantų ieškotojai net iki 2001 m. vasaros, t. y. 44 metus. Per tą laiką jie išrausė 525 m gylio duobę, kurios skersmuo pačiame viršuje – 1,2 km. Tačiau šis karjeras dar nėra iki galo išsemtas. Darbas šiose kasyklose nebuvo lengvas, nes kasdien tekdavo išpumpuoti daugybę vandens – per mėnesį būdavo išpumpuojama apie 1 mln. kubinių metrų vandens.

Šioje radimvietėje 1980 m. rastas ir didžiausias Rusijos deimantas. Jis svėrė 342,5 karato (apie 68 g).

Neoficialiais duomenimis per 44-erius karjero „Mir“ eksploatavimo atviruoju būdu metus išvežta 350 mln. kubinių metrų kimberlitinės uolienos, o rastų deimantų – vertė 17 mlrd. JAV dolerių.

Parengta pagal „Didžiausi žemės randai – deimantų kasyklos“, www.technologijos.lt.

Riešutinė kokospalmė (lot. Cocos nucifera) – arekinių (Arecaceae) šeimos augalas, aptinkamas tropinio klimato sričių jūrų pakrantėse, beveik prie pat vandens linijos. Riešutinė kokospalmė užauga iki 30 m aukščio, dažnai kreivu, palinkusiu liemeniu. Turi stiprias šaknis, kuriomis įsitvirtina žemėje, todėl ištveria stiprius pajūrio vėjus. Lapai plunksniški, 4–6 m ilgio, juos sudarančių lapelių ilgis – 60–90 cm.

Riešutinė kokospalmė paplitusi visose pasaulio tropinio klimato sričių jūrų pakrantėse. Auga smėlingoje dirvoje, pakenčia druskingą vandenį. Vietomis šios palmės įveistos žmonių. Dabar ši palmė auga daugiau negu 80 pasaulio valstybių.

Augalas plačiai panaudojamas. Kokoso riešutų minkštimas tinka maistui. Kokosinis vanduo geriamas (viename vaisiuje gali būti 300–1000 ml kokosinio vandens), naudojamas maisto pramonėje. Kokospalmės ūgliai valgomi. Iš kokosų minkštimo spaudžiamas kokosų aliejus, daromas kokosų pienas. Kokosų plaušai (koiras) naudojami tinklams, dembliams, gultams, kilimams, šepečiams gaminti. Palmės lapai naudojami pastatų stogams dengti, maistui kepti ar patiekti, krepšiams pinti. Kevalai naudojami kaip medžio anglies šaltinis, kaip indas, muzikos instrumentų (rebabo, jehu, banhu) gamybai. Kokoso mediena naudojama pastatams statyti, baldams, apdailos dirbiniams gaminti. Šaknys naudojamos kaip dažai, vaistas nuo diarėjos ir dizenterijos.

Riešutinė kokospalmė taip pat sodinama tropikų parkuose ir soduose kaip dekoratyvinis augalas. Dėl savo plataus panaudojimo Filipinuose ir vietomis Okeanijoje ji vadinama gyvybės medžiu.

Kadaise Olandijos teritorija buvo pelkynuose skendinti lyguma, vagojama daugybės upių ir jų atšakų, sudarančių Reino, Maso ir Šeldės upių deltas. Ilgainiui visa žemė buvo nusausinta, upių krantai sutvirtinti.

Olandijos žemuma visuomet buvo tik nesmarkiai pakilusi virš jūros lygio, be to, dėl sausinimo ji pamažu vis slūgo Šiaurės jūros atžvilgiu, tad po stiprių audrų nemaži pakrančių plotai vis būdavo užliejami. Po kelių didelių audrų XIII amžiuje buvo užlieta milžiniška teritorija centrinėje Olandijos dalyje: susidarė didžiulė įlanka, olandiškai vadinama Zuiderzee. Tačiau olandai nepasidavė stichijai. XX amžiaus pradžioje jie, saugodamiesi nuo potvynių, susidariusią įlanką atitvėrė 30 km ilgio pylimu ir suformavo Eiselio ežerą. Paskui pamažu ėmė jį sausinti, sukurti keturi dideli polderiai. Polderiais vadinamos nusausintos žemės, nuo vandens telkinio atitvertos pylimais. Ateityje Eiselio ežeras turėtų apskritai išnykti, t. y. bus suformuota sausuma.

Šiuo metu beveik visas Olandijos kraštovaizdis yra sukultūrintas, nusausintas. Be to, nemaža jo dalis (apie 30 proc.) yra žemiau jūros lygio, tad kanalais vanduo privalo būti nuolatos pumpuojamas iš šių vietų į jūrą ar upes.

Parengta pagal www.technologijos.lt.

Iki 1980 m. Kinijoje šeimos galėjo turėti tiek vaikų, kiek norėjo. Nemažai jų augino keturis ar daugiau vaikų. Tuometinis šalies vadovas nusprendė, kad didžiulis Kinijos gyventojų skaičius smukdo šalies ekonomiką. Todėl buvo pradėta vykdyti vadinamoji vieno vaiko politika. Tai reiškė, kad šeima gali turėti tik vieną vaiką. Tokioms šeimoms buvo suteikiama lengvatos, nemokamas švietimas, pašalpos, jos aprūpinamos būstu ir kt. Gimus antram vaikui, šeima prarasdavo visas privilegijas ir dar turėdavo mokėti baudas.

Kinijos valdžia tarsi ir pasiekė norimą rezultatą – suvaldė spartų gyventojų skaičiaus augimą. Pasak Kinijos valdžios, ši politika per pastaruosius 30 metų užtikrino, kad šalyje gimtų 400 mln. žmonių mažiau. Tačiau visa tai sukėlė nemažai naujų problemų, turėjo neigiamų padarinių.

Pirmiausia daugybė moterų buvo priverstos darytis abortus. Yra žinoma, kad abortai buvo daromi ir tuomet, kai šeima sužinodavo, jog laukiasi mergaitės. Berniukas buvo labiau laukiamas dėl galimybės pratęsti savo giminę, o kaimo vietovėse – ir kaip darbo jėga. Dabar Kinijoje susiduriama su kita problema – trūksta moterų – nuotakų.

Dar viena problema – gyventojų senėjimas ir mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius. Dėl to būtina pertvarkyti pensijų ir pašalpų sistemą, sveikatos apsaugą. Laikui bėgant, vis daugiau vieno vaiko šeimų turės išlaikyti iki dviejų tėvų ir keturių senelių.

Sahelis – Afrikos regionas, esantis į pietus nuo Sacharos, siauru ruožu nutįsęs iš vakarų į rytus nuo Atlanto vandenyno iki Raudonosios jūros. Jis yra išsidėstęs Senegalo, Mauritanijos, Malio, Nigerio, Čado, Sudano, Eritrėjos teritorijose. Čia klimatas yra pereinamasis iš dykuminio į drėgnesnį. Yra du metų laikai – sausasis ir drėgnasis, tačiau pastarasis trunka labai trumpai, o kartais jo ir visai nebūna.

Sahelio teritorijoje vyksta dykumėjimas, t. y. dykuma užkariauja anksčiau dirbtus laukus, ganyklas ir gyvenvietes. Dykumų plėtimasis šioje teritorijoje susijęs su klimatu ir žmogaus ūkine veikla. Sahelio teritorijoje dėl kritulių stygiaus, pernelyg ilgai užsitęsusio sausojo laikotarpio formuojasi sausros, o didėjant gyventojų skaičiui plečiasi dirbamieji laukai ir ganyklos. Per didelis galvijų skaičius ir intensyvus žemės dirbimas nualina dirvožemius, nyksta augmenija, prasideda dirvožemio ir smėlio pustymas.

Bumerangas – lenktas, dažniausiai medinis, svaidomasis ginklas. Pavadinimas kilo nuo vienos iš Australijos genčių. Bumerangų yra dvi grupės – grįžtamieji bumerangai ir negrįžtamieji bumerangai. Nemaža dalis Australijos aborigenų naudotų bumerangų buvo svaidomi negrįžtamieji koviniai ir medžiokliniai bumerangai, skirti medžioti stambesnius gyvūnus – kengūras, emu. Grįžtamieji bumerangai naudoti paukščiams medžioti.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekonomika yra stipriausia pasaulyje nuo trečiojo XX a. dešimtmečio. Šalyje veikia daugiau kaip 29 mln. smulkių verslų, gyvena 30 proc. visų pasaulio milijonierių, 40 proc. visų milijardierių bei veikia 132 iš 500 pasaulio didžiausių įmonių. JAV darbo rinka pritraukia imigrantų iš įvairių pasaulio šalių.

JAV pasižymi gamtinių išteklių gausa, gerai išplėtota infrastruktūra ir produktyvumu.

Šalies BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodiklis pasaulyje yra 6 pagal dydį.

JAV yra trečia didžiausia pasaulio naftos ir antra didžiausia dujų gamintoja (atsilieka tik nuo Kinijos).

JAV pasižymi viena didžiausių ir įtakingiausių finansų rinkų pasaulyje. Apie 60 proc. pasaulio valiutos rezervų yra laikoma JAV doleriais.

Pagrindinės pramonės šakos: degalai, plienas (pirmauja pasaulyje pagal išlydymą; svarbiausi regionai – Didieji ežerai ir Paatlantės centrinė dalis), motorinės transporto priemonės (didžiausias centras – Detroitas), aviacija (Ramiojo vandenyno pakrantė), telekomunikacijos, chemikalai (sieros rūgštis, soda, dervos ir kt.), elektronika, plataus vartojimo prekės, gynybinė įranga, kompiuteriai, medicina, robotai.

Eksportuojama produkcija: žemės ūkio produktai, organiniai chemikalai, tranzistoriai, lėktuvai, motorinių transporto priemonių dalys, kompiuteriai, telekomunikacijos įranga, automobiliai, medicinos priemonės.

Importuojama produkcija: žemės ūkio produktai, nafta, kompiuteriai, telekomunikacijos įranga, transporto priemonių dalys, biuro įrenginiai, elektros prietaisai, automobiliai, drabužiai, medicinos priemonės, baldai.

Eksporto kryptys: Kanada, Meksika, Kinija, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

Importo kryptys: Kinija, Kanada, Meksika, Japonija ir Vokietija.

Parengta pagal: http://www.verslilietuva.lt/lt/salys/jav/

Nedarbo lygis – nedirbančių asmenų, kurie galėtų ir norėtų dirbti (bedarbių), tačiau neturi tokios galimybės, santykis su visais darbingais asmenimis, išreikštas procentais.

Nedarbas šalies mastu ima didėti tuomet, kai daugelis įmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Su jais įmonės susiduria tuomet, kai, sumažėjus rinkos paklausai, mažėja užsakymų, nebegaunamos įprastos pajamos. Įmonės atleidžia darbuotojus, nes nebegali jų išlaikyti, o, sumažėjus paklausai, sumažėja ir paties darbo. Darbuotojas tiesiog tampa nebereikalingas. Jeigu nedarbo lygis šalies mastu tendencingai kyla, vadinasi, daugelis įmonių turi finansinių sunkumų, todėl daugelio bendrovių finansiniai rezultatai prastėja.

Nedarbo lygis ir bendrasis vidaus produktas (BVP) yra glaudžiai susiję rodikliai: kuo daugiau darbuotojų, tuo daugiau paslaugų ir produkcijos ekonomika gali pagaminti. Augant nedarbui, greičiausiai mažės ir BVP.

Nedarbo rodikliai svarbūs investuotojams, nes jie parodo, kokia šiuo metu yra verslo ciklo fazė. Didėjant nedarbui, mažėja ir bendra gyventojų perkamoji galia, nes mažesnė visuomenės dalis gauna pajamas. Mažesnė gyventojų perkamoji galia reiškia mažesnes pajamas ne pirmo būtinumo prekėmis ir paslaugomis prekiaujančioms bendrovėms. Taip susidaro uždaras ratas: bendrovės atleidžia darbuotojus, nes mažėja paklausa, o paklausa mažėja, nes atleisti darbuotojai neturi už ką pirkti prekes ir paslaugas.

Nedarbo mažėjimas reiškia, kad bendrovės pradeda plėsti savo veiklą. Jos didina darbuotojų skaičių, siekdamos patenkinti išaugusią paklausą.

Parengta pagal http://www.investologija.lt/LT/makroekonomika/369/8/makroekonominiu-rodikliu-itaka-investicijoms/makroekonominiai-rodikliai-nedarbas

Sąžininga prekyba (angl. Fairtrade) yra prekybos partnerystė, pagrįsta dialogu, skaidrumu ir pagarba, kuria siekiama didesnio teisingumo tarptautinės prekybos srityje.

Svarbiausias sąžiningos prekybos sistemos tikslas – pagerinti socialiai nuskriaustų gamintojų padėtį besivystančiose šalyse. Šia sistema siekiama užtikrinti sąžiningas rinkos kainas besivystančių šalių smulkiesiems gamintojams, prisidėti prie darbo sąlygų gerinimo, užtikrinti besivystančių šalių gamintojams tiesioginius prekybos mainus (be tarpininkų), prisidėti prie besivystančių šalių bendruomenių vystymosi, saugoti aplinką.

Žmonės, pirkdami sąžiningos prekybos ženklu pažymėtus gaminius, remia smulkius gamintojus iš besivystančių Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos ir kitų pasaulio valstybių. Jie gali būti tikri, kad prie jų nusipirktos sąžiningos prekybos ženklu pažymėtos prekės pagaminimo prisidėję darbininkai gauna sąžiningas algas, dirba geromis sąlygomis, jiems užtikrinamos stabilios produkcijos supirkimo kainos, su gamintojais sudaromos ilgalaikės sutartys. Sąžiningos prekybos ženklu pažymėtos prekės yra pagamintos nepažeidžiant žmogaus teisių, ekologijos reikalavimų, griežtai draudžiant priverstinį vaikų darbą.

Trečiojo pasaulio šalių gamintojams, dalyvaujantiems sąžiningos prekybos sistemoje, užtikrinama minimali kaina ir socialinė premija, priklausanti nuo sąžiningos prekybos ženklu pažymėtų prekių pardavimų. Premijų pinigai investuojami siekiant užtikrinti bendruomenių poreikius (paprastai daugiausia dėmesio skiriama mokymuisi ir sveikatos priežiūrai).

Šiuo metu sąžiningos prekybos sistemoje yra 18 skirtingų produktų kategorijų. Tai daugiausia žemės ūkio produktai. Populiariausi šios prekybos sistemos produktai: bananai, kava, medvilnė, gėlės, švieži vaisiai, sultys, sportiniai kamuoliai, arbata, riešutai, cukrus, prieskoniniai ir vaistingieji augalai, kakava, ryžiai.

Šaltinis: http://vartojimas.apicentras.lt/?pid=69