Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą | Demonstracijos | Kūrybinė laboratorija | Testai | Žinynas | Užduočių lapai |
Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje | |||||
Geografinės informacijos skaitymas | |||||
Regionų pažinimo raiška | |||||
Aplinkos pažinimas ir tyrimai |
Daugiametis įšalas – tai viršutinio Žemės plutos sluoksnio būsena, kai jį sudarančių uolienų temperatūra daugelį metų yra žemesnė negu 0 °C ir jose yra ledo. Pagrindinė sąlyga daugiamečiam įšalui susidaryti – neigiama Žemės paviršiaus vidutinė metinė temperatūra. Daugiametis įšalas labiausiai išplitęs subarktinėje klimato juostoje ir vidutinių platumų klimato juostos žemyninio klimato srityse, kur plona sniego danga leidžia skverbtis šalčiui gilyn, o per trumpą vasarą įšalas nespėja atitirpti. Daugiamečio įšalo storis gali būti nuo kelių metrų iki 1,5 kilometro. Vasarą viršutinis žemės sluoksnis dažniausiai atitirpsta nuo keliasdešimties centimetrų iki 1–3 metrų (tai priklauso nuo vietovės geografinės platumos, dirvožemio šiluminio laidumo ir kitų sąlygų). Daugiametis įšalas apima didelę Šiaurės Amerikos dalį (Kanados šiaurę, Grenlandiją, Aliaską), beveik visą Azijos šiaurę (Sibirą, Mongoliją), Rytų Europos šiaurinius pakraščius (žr. 1 pav.). Pietų pusrutulyje įšalas paplitęs Antarktidoje.
Dėl daugiamečio įšalo vanduo sunkiai geriasi į žemę, todėl įšalo srityse gausu ne tik upių, bet ir ežerų bei pelkių. Daugiamečio įšalo srityse sudėtinga atlikti žemės darbus: statyti pastatus, tiesti kelius, plėtoti žemės ūkį ir pan. Ypač sudėtinga statyti pastatus, nes atitirpęs grunto sluoksnis labai nestabilus – vasarą pastatai gali sugriūti. Todėl daugiamečio įšalo srityse pastatai dažniausiai statomi ant polių – specialių į įšalą įleidžiamų strypų (žr. 2 ir 3 pav.). Didžiausių pastatų poliai įleidžiami net į 25 metrų gylį.