Nedarbo lygis

Nedarbo lygis – nedirbančių asmenų, kurie galėtų ir norėtų dirbti (bedarbių), tačiau neturi tokios galimybės, santykis su visais darbingais asmenimis, išreikštas procentais.

Nedarbas šalies mastu ima didėti tuomet, kai daugelis įmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Su jais įmonės susiduria tuomet, kai, sumažėjus rinkos paklausai, mažėja užsakymų, nebegaunamos įprastos pajamos. Įmonės atleidžia darbuotojus, nes nebegali jų išlaikyti, o, sumažėjus paklausai, sumažėja ir paties darbo. Darbuotojas tiesiog tampa nebereikalingas. Jeigu nedarbo lygis šalies mastu tendencingai kyla, vadinasi, daugelis įmonių turi finansinių sunkumų, todėl daugelio bendrovių finansiniai rezultatai prastėja.

Nedarbo lygis ir bendrasis vidaus produktas (BVP) yra glaudžiai susiję rodikliai: kuo daugiau darbuotojų, tuo daugiau paslaugų ir produkcijos ekonomika gali pagaminti. Augant nedarbui, greičiausiai mažės ir BVP.

Nedarbo rodikliai svarbūs investuotojams, nes jie parodo, kokia šiuo metu yra verslo ciklo fazė. Didėjant nedarbui, mažėja ir bendra gyventojų perkamoji galia, nes mažesnė visuomenės dalis gauna pajamas. Mažesnė gyventojų perkamoji galia reiškia mažesnes pajamas ne pirmo būtinumo prekėmis ir paslaugomis prekiaujančioms bendrovėms. Taip susidaro uždaras ratas: bendrovės atleidžia darbuotojus, nes mažėja paklausa, o paklausa mažėja, nes atleisti darbuotojai neturi už ką pirkti prekes ir paslaugas.

Nedarbo mažėjimas reiškia, kad bendrovės pradeda plėsti savo veiklą. Jos didina darbuotojų skaičių, siekdamos patenkinti išaugusią paklausą.

Parengta pagal http://www.investologija.lt/LT/makroekonomika/369/8/makroekonominiu-rodikliu-itaka-investicijoms/makroekonominiai-rodikliai-nedarbas