Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Kūrybinė laboratorija Testai Žinynas Užduočių lapai






Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje




Geografinės informacijos skaitymas




Regionų pažinimo raiška




Aplinkos pažinimas ir tyrimai




Visos temos Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Mokymosi objektai

Deimatų kasyklos

Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Jis susiformuoja geologiškai stabiliose mūsų planetos vietose. Deimantų kasyklų yra Kanadoje, Rusijoje, Afrikoje, Australijoje.

Deimantai susidaro 10–1500 m pločio krateriuose, pripildytuose nuotrupinių uolienų kimberlitų (vulkaninė uoliena, kurios pavadinimas kilo iš Pietų Afrikos miesto Kimberlio). Žemyn siaurėjantys krateriai vadinami kimberlitiniais vamzdžiais. Todėl ten, kur ieškoma deimantų, rausiamos milžiniškos duobės. Žemės veidas „puošiamas“ įspūdingo dydžio randais.

Vienas didžiausių tokių randų yra Rusijoje. Tai Jakutijoje esantis deimantų karjeras „Mir“. 1957 m. buvo pradėtas rausti šis kimberlitinis vamzdis. Rausė jį deimantų ieškotojai net iki 2001 m. vasaros, t. y. 44 metus. Per tą laiką jie išrausė 525 m gylio duobę, kurios skersmuo pačiame viršuje – 1,2 km. Tačiau šis karjeras dar nėra iki galo išsemtas. Darbas šiose kasyklose nebuvo lengvas, nes kasdien tekdavo išpumpuoti daugybę vandens – per mėnesį būdavo išpumpuojama apie 1 mln. kubinių metrų vandens.

Šioje radimvietėje 1980 m. rastas ir didžiausias Rusijos deimantas. Jis svėrė 342,5 karato (apie 68 g).

Neoficialiais duomenimis per 44-erius karjero „Mir“ eksploatavimo atviruoju būdu metus išvežta 350 mln. kubinių metrų kimberlitinės uolienos, o rastų deimantų – vertė 17 mlrd. JAV dolerių.

Parengta pagal „Didžiausi žemės randai – deimantų kasyklos“, www.technologijos.lt.