Mokytojo biblioteka

Mūsų Lietuva

Tema „Mūsų Lietuva“ skirta 6 klasės mokiniams. Šios temos mokymosi objektuose mokiniams aiškinama Lietuvos geografinė padėtis, jai būdingi kraštovaizdžiai, gyventojų sudėtis ir etnografinių sričių ypatumai. Analizuojant animaciją išsiaiškinama, kaip nusakoma Lietuvos geografinė padėtis. Mokiniai turi galimybę atlikti etnografinės srities tyrimą ir jo rezultatus pristatyti kitiems mokiniams. Temai nagrinėti galima skirti 3–5 pamokas, atsižvelgiant į mokyklos galimybes pamokas rengti kompiuterių klasėje. Organizuojant mokymąsi siūloma pradėti nuo demonstracijos „Lietuvos geografinė padėtis“.

Išanalizavus tautinę gyventojų sudėtį, nagrinėjama demonstracija „Lietuvos etnografinės sritys“. Siekiant įtvirtinti žinias kuriama kartoschema „Lietuvos lankytinos vietovės“. Užduočių lapo „Mano etnografinė sritis“ užduotys padės pagilinti ir kūrybiškai atskleisti įgytas žinias, apibendrinti temą. Mokiniai žinias ir gebėjimus, įgytus mokantis šią temą, gali pasitikrinti atlikdami testą.

Demonstracija „Lietuvos geografinė padėtis“

Demonstracija skirta mokytis nustatyti Lietuvos geografinę padėtį, susipažinti su Lietuvos kraštovaizdžiais ir tautine sudėtimi. Išmokę nustatyti Lietuvos geografinę padėtį mokiniai gebės apibūdinti ir kitų valstybių padėtį. Šioje demonstracijoje ugdomas mokinių gebėjimas lyginti skirtingus kraštovaizdžius – nagrinėdami 2 kadrą jie turėtų išvardyti paviršiaus, augmenijos ir kitus skirtumus. 3 kadre sudarydami diagramą mokiniai analizuoja Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį. Paskatinkite mokinius paieškoti priežasčių, kodėl ji yra būtent tokia. Demonstraciją ar atskirus jos kadrus galima naudoti skirtingose pamokose.

Demonstracija „Lietuvos etnografinės sritys“

Demonstracija skirta išsiaiškinti, kur yra etnografinės sritys, kuo jos ypatingos, kokie jų skirtumai. Mokiniai, naudodamiesi interaktyviu Lietuvos žemėlapiu, aiškinasi, kokias teritorijas užima atskiros etnografinės Lietuvos sritys. Paskatinkite mokinius nustatyti etnografinių sričių geografinę padėtį, taip pat atsižvelgti į paviršiaus ypatumus. Vėliau mokiniai analizuoja pagrindinius etnografinių sričių (Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Mažosios Lietuvos) ypatumus. Pagal pateiktas iliustracijas jie išsiaiškina, kokias tradicijas (papročius, patiekalus, dėvimą aprangą) puoselėja atskirų etnografinių sričių gyventojai. Kartu su mokiniais pasvarstykite, kas lėmė skirtingas etnografinių sričių tradicijas. Surenkite diskusiją, kodėl šiais laikais svarbu puoselėti senąsias tradicijas.

Žemėlapis ir kartoschema „Lietuvos lankytinos vietovės“

Sudarydami kartoschemą mokiniai ugdysis gebėjimą orientuotis žemėlapyje ir tinkamose vietose pažymėti Lietuvos lankytinas vietoves. Laikas kartoschemai kurti numatomas pagal mokinių gebėjimus, nes reikia pažymėti daug objektų. Atsižvelgdami į mokinių gebėjimą mokytis ir poreikius parinkite lankytinų objektų skaičių arba nurodykite tik tam tikros etnografinės srities lankytinus objektus. Taip galima diferencijuoti ir individualizuoti mokinių darbą. Dirbdami kompiuterių klasėje mokiniai kartoschemą gali kurti poromis, pasiskirstydami darbus.

Siūloma pažymėti šiuos lankytinus objektus: Dzūkijoje – etnografinis Zervynų kaimas, Merkinės piliakalnis, Napoleono kepurė, Ūlos akis, Trakų pilis; Aukštaitijoje – Stelmužės ąžuolas, Puntuko akmuo, Palūšės koplyčia, Ginučių malūnas, Karvės ola; Žemaitijoje – Mosėdžio akmenų muziejus, trisdešimtkamienė liepa, Barstyčių akmuo, Šatrijos kalnas, Platelių ežeras; Suvalkijoje – Miško muziejus, Žuvinto rezervatas, Vištyčio ežeras, Balbieriškio atodanga, Veliuonos piliakalnis; Mažojoje Lietuvoje – Rusnės sala, Ventės ragas, Parnidžio kopa, Laikrodžių muziejus, Jūrų muziejus.

Užduočių lapas „Mano etnografinė sritis“

Šis užduočių lapas skirtas apibendrinti žinias apie geografinę padėtį ir Lietuvos etnografines sritis. Atlikdami etnografinės srities tyrimą mokiniai skatinami ne tik naudotis papildomais šaltiniais, bet ir remtis savo bei savo artimųjų patirtimi. Mokiniai ne tik renka informaciją, bet ir ją sistemina, pagal ją parengia pristatymą. Su lietuvių kalbos tarmių klasifikacija ir jų žemėlapiu mokiniai gali susipažinti žinyno straipsnelyje „Lietuvių kalbos tarmės“. Šis tyrimas turėtų būti atliekamas per kelias pamokas. Viena pamoka skiriama medžiagai rinkti, antroji – pristatymui. Dalį užduočių mokiniai turėtų atlikti namuose (pvz., apklausti artimuosius). Rengiant pristatymą būtų galima ugdomąją veiklą integruoti su lietuvių kalba. Per pristatymą galima naudoti ir kartoschemą „Lietuvos lankytinos vietovės“.

Pamokos pavyzdys

Pamokos tema: „Lietuvos geografinė padėtis“

Bendrosios programos

2. Geografinės informacijos skaitymas

Nuostatos: Geriau pažinti savo krašto gamtos ir visuomenės įvairovę, ugdytis pagarbą jai.

Gebėjimai:

2.8. Naudojantis statistikos duomenimis ir diagramomis, nurodyti tautinę Lietuvos gyventojų sudėtį. Nagrinėjant paveikslus ir aprašymus, lyginti savo tautos ir kitų tautų tradicijas.

Žinios ir supratimas:

2.8.1. Nurodyti, kokių tautybių atstovų daugiausia gyvena Lietuvoje.

4. Aplinkos pažinimas ir tyrimai.

Nuostatos: Noriai ir saugiai tirti artimiausią aplinką.

Gebėjimai:

4.1. Pažinti ir apibūdinti savo aplinkos gamtos ir socialinius objektus.

Žinios ir supratimas:

4.1.1. Nurodyti savo aplinkos gamtinius, socialinius objektus, elementariai juos apibūdinti.

Mokymo uždavinys:

Supažindinti mokinius su Lietuvos geografinės padėties nustatymo principais.

Mokymosi uždaviniai:

Nagrinėdamas Europos gamtinį ir politinį žemėlapius nustatysiu Lietuvos geografinę padėtį.

Pagal iliustracijas palyginsiu ir apibūdinsiu skirtingus Lietuvos kraštovaizdžius.

Nagrinėdamas diagramą išsiaiškinsiu Lietuvos tautinę sudėtį.

Veikla

1. Pamoka pradedama minčių lietumi „Lietuvos adresas“, mokiniai išsako savo mintis, mokytojas jas užrašo lentoje.

2. Mokiniai nagrinėja demonstracijos „Lietuvos geografinė padėtis“ 1 kadrą. Pabrėžiami svarbiausi žingsniai, kaip nustatyti valstybės geografinę padėtį. Mokiniai nustato pusrutulius, kuriuose yra Lietuva, prisimena geografinio tinklo elementus (pusiaujas, pradinis dienovidinis, ašigaliai). Naudodamiesi gamtiniu Europos žemėlapiu nustato, kuriose Baltijos jūros ir Rytų Europos lygumos dalyse yra Lietuva, o naudodamiesi politiniu žemėlapiu, – su kuriomis valstybėmis ribojasi Lietuva. Aptariama, su kuriomis valstybėmis Lietuva ribojosi anksčiau, kokie santykiai buvo ir tebėra su kaimyninėmis valstybėmis. Išsiaiškinama, kodėl Lietuva vadinama Europos centru.

3. Dirbdami poromis mokiniai nustato Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos geografinę padėtį. Poros pasirenka po 1–2 valstybes ir remdamosi Europos gamtiniu bei politiniu žemėlapiais apibūdina jų geografinę padėtį pagal Lietuvos pavyzdį. Baigus darbą pristatomi Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos geografinės padėties apibūdinimai. Aptariami rezultatai, įvardijami panašumai ir skirtumai.

4. Nagrinėdami demonstracijos „Lietuvos geografinė padėtis“ 2 kadrą mokiniai analizuoja skirtingas kraštovaizdžių nuotraukas, jas lygina, nustato augmenijos, paviršiaus ir kitus skirtumus. Pabrėžiama, kad kraštovaizdžių įvairovė priklauso ir nuo geografinės padėties, klimato, dirvožemių.

5. Demonstracijos „Lietuvos geografinė padėtis“ 3 kadre mokiniai sudaro Lietuvos gyventojų tautinės sudėties diagramą. Jie analizuoja, kas lėmė tautų įvairovę Lietuvoje, ir prognozuoja, kaip gali kisti Lietuvos tautinė sudėtis ir kas tai lems.

6. Refleksija. Mokiniai papasakoja, kaip jiems sekėsi nustatyti valstybių geografinę padėtį, įvardija 3–4 kraštovaizdžius, kurie būdingi Lietuvai. Gali nurodyti Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį.

7. Namų darbui skiriama nufotografuoti 1–2 savo apylinkių kraštovaizdžius ir juos apibūdinti. Jei nėra galimybės nufotografuoti, galima tiesiog nupiešti. Pagal galimybę darbus mokiniai atlieka kompiuteriu ir įkelia į elektroninį dienyną arba į sąsiuvinius.