Saulė šildo Žemės paviršių, o įšilęs Žemės paviršius įšildo orą, todėl oras kyla aukštyn (1 pav.). Kai šiltas oras susiduria su šaltu oru, susidaro audros debesys (2 pav.). Jie dažnai atneša kritulius (lietų ar net sniegą), lydimus perkūnijos ir žaibų. Kartais vietose, kur susiduria šiltas ir šaltas oras, susiformuoja piltuvo formos sūkurys, kuris leidžiasi žemyn iš audros debesies, – viesulas (3 pav.). Viesulai paprastai susisuka į maždaug 200 m pločio piltuvus. Jų judėjimo greitis ‒ 16–32 km/h, tačiau gali būti ir 400 km/h. Viesulas slenka palei žemę ir pakeliui viską niokoja: nulaužia ar išrauna medžius, stulpus, griauna namus (4 pav.), gali pakelti ir pernešti net sunkiausius daiktus (pvz., automobilį, sunkvežimį ar net traukinių vagonus). Dažniausiai šie vėjai siautėja Jungtinių Amerikos Valstijų centrinėje ir rytinėje dalyse. Šiaurės Amerikoje toks sūkurys vadinamas tornadu, o Lietuvoje – viesulu.