Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą | Demonstracijos | Kūrybinė laboratorija | Testai | Žinynas | Užduočių lapai |
Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje | |||||
Geografinės informacijos skaitymas | |||||
Regionų pažinimo raiška | |||||
Aplinkos pažinimas ir tyrimai |
Vienas svarbiausių vietos gyventojų religijos atspindžių greta maldos namų yra antkapiniai paminklai. Kuršių nerijoje jie buvo ypatingi, vadinami krikštais ir siekiantys mūsų protėvių baltų senojo tikėjimo laikus. Jie siejami su vėlės kelione į dausas, pasaulio medžio simboliu. Istoriniuose šaltiniuose krikštai šiuo vardu minimi nuo XVI amžiaus. Iki XVII amžiaus jie buvo paplitę ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir vakarų Žemaitijoje.
Krikštai buvo nedideli, juos nešdavo laidotuvių procesijoje. Kitaip negu katalikų kryželiai, krikštai buvo statomi kojūgalyje. Jie buvo dirbinami iš vienos lentos, jų kotas turėjo siekti kapo duobės dugną. Atėjus krikščionybei buvo tikima, kad paskutiniojo teismo valandą velionio dvasia galės patogiai įsitverti į krikštą ir išlipti iš kapo duobės.
Moterims ir vyrams krikštai buvo daromi iš skirtingos medienos. Moterims – iš moteriškos giminės medžio (liepos, drebulės, eglės ir kt.), o vyrams – iš vyriškos (ąžuolo, uosio, beržo ir kt.). Vyrų kapų krikštuose būdavo išpjaustomos žirgų galvos, įpinami augalų ir paukščių motyvai, o ant moterų paminklų – paukščių, augalų ir širdžių motyvai. Krikštai buvo nudažomi viena spalva – mėlyna, geltona, raudona, žalia. Kryželiai ant krikštų atsirado vėliau.
Šiuo metu restauruotų krikštų galima pamatyti Nidos etnografinėse kapinėse. Jų pradžia mena trečiosios Nidos įkūrimą – 1732 m.
Daugiau apie krikštus galima sužinoti pažiūrėjus filmuką „Lietuvininkų kraštas. Krikštai“ adresu http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/3741.
Parengta pagal http://www.nerija.lt/kultra/religija/kriktai