Kurdami kartoschemą mokysitės sudaryti Lietuvos upių ir ežerų žemėlapį, pažymėsite ežeringiausią Lietuvos teritoriją. Naudokitės parengtais sutartiniais ženklais ir paruoštais objektais.
Nagrinėdami demonstraciją išsiaiškinsite, kas yra vėjas ir kaip jis susidaro. Susipažinsite su pagrindiniais vėjų tipais: pasatu, musonu, brizu, viesulu ir uraganu, jų geografiniais paplitimo regionais ir savybėmis. Išsiaiškinsite, koks vėjų poveikis gamtai ir kaip jie panaudojami žmogaus reikmėms.
Nagrinėdami Lietuvos interaktyvų žemėlapį išsiaiškinsite, į kokias etnografines sritis skirstoma Lietuva, kur jos yra. Sužinosite, kokie pagrindiniai etnografinių sričių ypatumai, kokias tradicijas puoselėja jų gyventojai.
Nagrinėdami demonstraciją išsiaiškinsite pagrindinius demografinius rodiklius: gimstamumą, mirtingumą ir natūralųjį prieaugį. Analizuodami schemas, diagramas ir demografines piramides aiškinsitės gyventojų teritorinio pasiskirstymo ypatumus, gyventojų skaičiaus kaitos, gimstamumo ir mirtingumo priežastis.
Išsiaiškinsite, kokie yra svarbiausi tautos skiriamieji bruožai. Nagrinėsite, kokios kalbos yra labiausiai paplitusios pasaulyje, kokios didžiausios pasaulio tautos, kuriuose pasaulio regionuose didžiausia tautinė įvairovė, o kuriuose – mažiausia.
Nagrinėsite, kokie yra žemėlapio elementai, kokios tematikos ir mastelio būna žemėlapių. Atlikdami interaktyvią užduotį pasitikrinsite, ar supratote, kuo skiriasi planas ir žemėlapis.
Stebėdami demonstraciją išsiaiškinsite, kaip ir dėl kokių priežasčių vyksta bendroji atmosferos cirkuliacija. Sužinosite, kaip skirstomos oro masės pagal jų susidarymo vietą, kokios oro savybės joms būdingos. Išsiaiškinsite, kaip per metus juda oro masės ir kokią reikšmę šis judėjimas turi geografiniam klimato juostų skirstymui. Sužinosite svarbiausius kiekvienos klimato juostos ypatumus. Išsiaiškinsite, kuo skiriasi jūrinis ir žemyninis klimato tipai.
Pasaulio gamtiniame žemėlapyje Europos žemyne pažymėsite gamtinius objektus, įvairios žmonių ūkinės veiklos sritis ir svarbiausias naudingųjų iškasenų radvietes.
Išsiaiškinsite, kaip galima nustatyti pagrindines ir tarpines pasaulio kryptis. Išmoksite orientuotis pagal Saulę, žvaigždes ir aplinkos požymius, naudojantis kompasu ir globaline padėties nustatymo sistema (GPS).
Pasaulio politiniame žemėlapyje kiekviename žemyne parodysite po 2–3 valstybes, kurios didžiausios pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių, užrašysite jų pavadinimus. Nurodysite valstybę, kurios pavadinimas sutampa su žemyno pavadinimu.
Išsiaiškinsite, kas sudaro kietąjį Žemės apvalkalą, ir sužinosite, kas yra litosfera. Nagrinėsite žemyninės ir vandenyninės Žemės plutos skirtumus. Išsiaiškinsite, kodėl juda plokštės, kas vyksta litosferos plokščių pakraščiuose ir kokios reljefo formos dėl to susidaro.
Kurdami kartoschemą mokysitės sudaryti Europos upių ir ežerų žemėlapį ir pažymėti upių baseinus. Naudokitės parengtais sutartiniais ženklais ir paruoštais objektais.