Mokymosi objektų sąrašas

Susipažinsite su Azijos žemyno regionais – jų gamtos, ekonomikos, žmonių gyvenimo būdo ir kultūros ypatumais.

Kurdami kartoschemą mokysitės sudaryti Lietuvos upių ir ežerų žemėlapį, pažymėsite ežeringiausią Lietuvos teritoriją. Naudokitės parengtais sutartiniais ženklais ir paruoštais objektais.

Nagrinėdami demonstraciją išsiaiškinsite, kas yra vėjas ir kaip jis susidaro. Susipažinsite su pagrindiniais vėjų tipais: pasatu, musonu, brizu, viesulu ir uraganu, jų geografiniais paplitimo regionais ir savybėmis. Išsiaiškinsite, koks vėjų poveikis gamtai ir kaip jie panaudojami žmogaus reikmėms.

Kursite minčių žemėlapį apie pagrindines valstybės valdymo formas – respubliką ir monarchiją.

Nagrinėdami Lietuvos interaktyvų žemėlapį išsiaiškinsite, į kokias etnografines sritis skirstoma Lietuva, kur jos yra. Sužinosite, kokie pagrindiniai etnografinių sričių ypatumai, kokias tradicijas puoselėja jų gyventojai.

Nagrinėdami demonstraciją išsiaiškinsite pagrindinius demografinius rodiklius: gimstamumą, mirtingumą ir natūralųjį prieaugį. Analizuodami schemas, diagramas ir demografines piramides aiškinsitės gyventojų teritorinio pasiskirstymo ypatumus, gyventojų skaičiaus kaitos, gimstamumo ir mirtingumo priežastis.

Išsiaiškinsite, kas sudaro sausumos vandenis, kokios yra upės dalys ir kaip juda vandens apytakos ratas.

Stebėdami ugnikalnio susidarymą aiškinsitės jo kilmės priežastis. Mokysitės įvardyti pagrindines ugnikalnio dalis.

Išsiaiškinsite, kokie yra svarbiausi tautos skiriamieji bruožai. Nagrinėsite, kokios kalbos yra labiausiai paplitusios pasaulyje, kokios didžiausios pasaulio tautos, kuriuose pasaulio regionuose didžiausia tautinė įvairovė, o kuriuose – mažiausia.

Nagrinėsite, kokie yra žemėlapio elementai, kokios tematikos ir mastelio būna žemėlapių. Atlikdami interaktyvią užduotį pasitikrinsite, ar supratote, kuo skiriasi planas ir žemėlapis.

Sužinosite, kaip sudaromas topografinis žemėlapis ir kaip jame atvaizduojamas nelygus Žemės paviršius.

Stebėdami demonstraciją išsiaiškinsite, kaip ir dėl kokių priežasčių vyksta bendroji atmosferos cirkuliacija. Sužinosite, kaip skirstomos oro masės pagal jų susidarymo vietą, kokios oro savybės joms būdingos. Išsiaiškinsite, kaip per metus juda oro masės ir kokią reikšmę šis judėjimas turi geografiniam klimato juostų skirstymui. Sužinosite svarbiausius kiekvienos klimato juostos ypatumus. Išsiaiškinsite, kuo skiriasi jūrinis ir žemyninis klimato tipai.

Kurdami kartoschemą mokysitės sudaryti pasaulio upių ir ežerų žemėlapį. Naudokitės parengtais sutartiniais ženklais ir paruoštais objektais.

Pasaulio gamtiniame žemėlapyje Europos žemyne pažymėsite gamtinius objektus, įvairios žmonių ūkinės veiklos sritis ir svarbiausias naudingųjų iškasenų radvietes.

Pasaulio gamtiniame žemėlapyje Afrikos žemyne pažymėsite gamtinius objektus ir svarbiausias naudingųjų iškasenų radvietes.

Išsiaiškinsite, kaip galima nustatyti pagrindines ir tarpines pasaulio kryptis. Išmoksite orientuotis pagal Saulę, žvaigždes ir aplinkos požymius, naudojantis kompasu ir globaline padėties nustatymo sistema (GPS).

Pasaulio politiniame žemėlapyje kiekviename žemyne parodysite po 2–3 valstybes, kurios didžiausios pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių, užrašysite jų pavadinimus. Nurodysite valstybę, kurios pavadinimas sutampa su žemyno pavadinimu.

Išsiaiškinsite, kas sudaro geografinį tinklą, ir išmoksite nustatyti vietovės geografines koordinates.

Išsiaiškinsite, kas sudaro kietąjį Žemės apvalkalą, ir sužinosite, kas yra litosfera. Nagrinėsite žemyninės ir vandenyninės Žemės plutos skirtumus. Išsiaiškinsite, kodėl juda plokštės, kas vyksta litosferos plokščių pakraščiuose ir kokios reljefo formos dėl to susidaro.