Mokytojo biblioteka

Planas ir žemėlapis

Temoje „Planas ir žemėlapis“ mokiniai susipažįsta su žemėlapio elementais (masteliu, geografiniu tinklu, sutartiniais ženklais), mokosi suprasti ir skaityti planuose ir žemėlapiuose pateikiamą informaciją, atpažinti sutartinius ženklus ir tinkamai juos pritaikyti atliekant įvairias užduotis. Ši tema nagrinėjama 6 klasėje.

Demonstracija „Žemėlapio ir plano skirtumai“

Demonstracija supažindina su įvairaus mastelio ir tematikos žemėlapiais ir padeda išsiaiškinti pagrindinius žemėlapio ir plano elementus (mastelį, sutartinius ženklus, geografinį tinklą) bei jų skirtumus. Demonstracija gali būti naudojama kaip įvadas į „Žemėlapio“ ir (arba) „Plano“ nagrinėjimo temas. Ji siejama su užduočių lapu ir testų užduotimis.

Demonstracija „Topografinis žemėlapis“

Demonstracija skirta išsiaiškinti, kaip atrodo, kaip sudaromi ir kam naudojami topografiniai žemėlapiai. Demonstracijoje atskleidžiami Žemės paviršiaus vaizdavimo topografiniuose žemėlapiuose principai. Siūloma šią demonstraciją sieti su žemėlapiu ir kartoschema „Aukštaitijos nacionalinis parkas“.

Užduočių lapas „Planas ir žemėlapis“

Padės praktiškai pritaikyti žinias, įgytas stebint demonstraciją „Žemėlapio ir plano skirtumai“, t. y. pasinaudojant masteliu apskaičiuoti atstumus, atpažinti sutartinius ženklus, skaityti žemėlapiuose pateikiamą informaciją ir sudaryti artimos mokiniui vietovės ar geografinio objekto planą.

Žemėlapis ir kartoschema „Aukštaitijos nacionalinis parkas“

Užduotis skirta detaliau panagrinėti Aukštaitijos nacionalinio parko žemėlapį. Atliekant užduotį mokiniams reikėtų parodyti, kaip naudotis piešimo įrankiu, kuris pateikiamas prie šio žemėlapio. Piešimo įrankiu galima skirtingomis linijomis ar taškeliais žymėti vandens ir sausumos keliautojų maršrutus, pažymėti papildomus geografinius objektus ir pan.

Darbo lapas „Aukštaitijos nacionalinis parkas“

Darbo lapas skirtas praktiškai pritaikyti žinias ir gebėjimus, įgytus atliekant kitas temos užduotis, t. y. panagrinėti Aukštaitijos nacionalinio parko topografinį žemėlapį ir sudaryti įdomius ir patrauklius turistinius maršrutus. Sudarydami maršrutus mokiniai gali dirbti grupėmis ir planuoti skirtingus maršrutus, o veiklos pabaigoje pagrįsti, kuo jų grupės pasirinktas maršrutas yra patrauklesnis negu kitų.

Rekomenduojame testų užduotis panaudoti temos mokymosi pabaigoje žinioms ir gebėjimams įsivertinti.

Pamokos pavyzdys

Bendrosios programos

Veiklos sritis: 1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje.

Nuostatos: 1. Suprasti, kad gebėjimas orientuotis aplinkoje stiprina pasitikėjimą savimi.

Gebėjimai: 1.2. Elementariai orientuotis žemėlapyje ir gaublyje. Žemėlapyje kaip lokalios vietovės pavyzdį parodyti savo gyvenamąją vietovę, o globalios – žemynus ir vandenynus.

Žinios ir supratimas: 1.2.2. Išvardyti pagrindinius žemėlapio elementus.

(geografinis tinklas, mastelis, sutartiniai ženklai).

Mokymosi uždaviniai:

Įvardysiu pagrindines plano dalis.

Įvardysiu pagrindinius žemėlapio elementus.

Nusakysiu žemėlapių elementų reikšmę.

Paaiškinsiu, kaip sudaromi planai.

Paaiškinsiu, kaip sudaromi žemėlapiai.

Išsiaiškinsiu, kam naudojami planai ir žemėlapiai.

Skirsiu įvairios tematikos žemėlapius.

Tyrinėdamas žemėlapius ir planus išsiaiškinsiu jų mastelio, paviršiaus ir sutartinių ženklų vaizdavimo skirtumus.

Pasinaudodamas plano ar žemėlapio masteliu išmoksiu apskaičiuoti atstumus tarp geografinių objektų.

Nagrinėdamas nedidelių teritorijų topografinius žemėlapius išmoksiu skaityti juose pateikiamą informaciją.

Pasinaudodamas topografiniu žemėlapiu sudarysiu turistinį maršrutą.

Išmoksiu parinkti tinkamą vaizduoti mastelį, sutartinius ženklus ir sudaryti artimos vietovės planą.

Veikla (skirta 2–3 pamokoms)

1. Siūloma mokytojui organizuoti mokinių darbą poromis prie vieno kompiuterio ir stebint demonstraciją „Žemėlapio ir plano skirtumai“ išsiaiškinti, kokie elementai sudaro žemėlapį, kokie žemėlapio ir plano skirtumai. Pažiūrėję demonstraciją mokiniai kiekvienas atskirai poroje galėtų braižyti schemas, kurių viduryje būtų žodžiai „Planas“ arba „Žemėlapis“. Aplink šiuos pavadinimus mokiniai parašytų planui ar žemėlapiui būdingus bruožus. Nubraižę savo schemas mokiniai galėtų tarpusavyje padiskutuoti ir pasitikrinti. Mokytojui siūloma stebėti ir koordinuoti procesą, o prireikus suteikti mokiniams pagalbą.

2. Toliau mokiniai kartu su mokytoju gali atlikti užduočių lapo „Planas ir žemėlapis“ 1–4 užduotis.

3. Atlikus užduotis siūloma mokiniams kartu su mokytoju organizuoti aktyvią demonstracijos „Topografinis žemėlapis“ peržiūrą, užduodant mokiniams kuo daugiau klausimų, susijusių su stebimu kadru, pavyzdžiui, „Ar žinote, kas yra aeronuotrauka?“, „Kaip manote, kuris iš pateiktų paveikslėlių yra aeronuotrauka?“, „Kaip aeronuotrauka susijusiu su topografiniu žemėlapiu?“, „Kas vaizduojama topografiniame žemėlapyje?“ ir t. t. Demonstracijos pabaigoje su mokiniais galima trumpai padiskutuoti apie topografinio žemėlapio panaudojimo galimybes.

4. Pirmos pamokos pabaigoje galima mokinius suskirstyti grupėmis po 4–5 ir užduoti namų darbą – išnagrinėti mokymosi objektą „Aukštaitijos nacionalinis parkas“ ir atlikti užduotis darbo lape „Aukštaitijos nacionalinis parkas“. Mokiniams reikia pasakyti pagrindines šio darbo atlikimo gaires ir paprašyti pasiruošti kitą pamoką pristatyti parengtus maršrutus ir juos „išreklamuoti“ klasėje. Jeigu planuojate kitą pamoką naudoti ne vien žodinį formuojamąjį vertinimą, pagalvokite apie vertinimo kriterijus, kuriuos naudosite galbūt kartu su mokiniais vertindami jų darbus.

5. Antroje pamokoje mokiniai pristato parengtus maršrutus ir pakviečia visus mintimis pakeliauti.

6. Užduočių lapo „Planas ir žemėlapis“ 5 užduotis gali būti atliekama individualiai arba dirbant grupėmis gegužės–birželio mėnesiais, kai mokytojas su mokiniais gali išeiti į lauką. Galima tam rinktis mokyklos kiemą arba šalia esantį parką. Taip pat užduotis gali būti skiriama mokiniams atlikti savarankiškai, tačiau mokytojui nurodant gaires ir konsultuojant.