Mokytojo biblioteka

Geografinių zonų kaita

Tema „Geografinių zonų kaita“ siekiama atskleisti priežastis, lemiančias skirtingų geografinių zonų išsidėstymą keliaujant nuo ašigalių pusiaujo link ir kopiant į kalnus. Mokiniai turi galimybę mokytis apibūdinti geografines zonas (temperatūrą, kritulius, augaliją ir gyvūniją). Ši tema nagrinėjama 7 klasėje.

Demonstracija „Augalijos ir gyvūnijos įvairovė Žemėje“

Demonstracijoje supažindinama su Žemės geografinėmis zonomis ir priežastimis, lemiančiomis, kad skirtingose geografinėse zonose yra paplitę tik tam tikrų rūšių augalai ir gyvūnai.

Siūloma šią demonstraciją naudoti pamokos pradžioje ir kartu su mokiniais aptarti, kodėl Žemės rutulyje augalija ir gyvūnija pasiskirsto nevienodai. Vėliau gali būti nagrinėjamos geografinės zonos ir nusakomos jų paplitimo ribos, siejant su klimato juostomis ir prisimenant, koks klimatas jose vyrauja. Paskui mokinius galima suskirstyti grupėmis ir kiekvienai grupei skirti išnagrinėti, o vėliau pristatyti konkrečią geografinę zoną. Po pristatymų apibendrindami mokiniai galėtų įvardyti, į kurią geografinę zoną jų grupėje nagrinėta geografinė zona yra panašiausia ir kodėl.

Su mokiniais aptariant gyvūnų prisitaikymą prie aplinkos ir klimato sąlygų, pravartu panagrinėti demonstracijas „Kojos – gyvūnų prisitaikymo pavyzdys“ (http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/kojos_-_gyvunu_prisitaikymo_pavyzdys/,scenario.56,position.0) ir „Kupranugario prisitaikymas prie dykumos sąlygų“ (http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/kupranugario_prisitaikymas_prie_dykumos_salygu/,scenario.56,position.1).

Užduočių lapas „Geografinės zonos“

Užduotys padės mokiniams praktiškai pritaikyti žinias, įgytas stebint demonstraciją „Žemėlapio ir plano skirtumai“, t. y. įvardyti Žemės geografines zonas, susieti geografinių zonų žemėlapį su klimato juostų pasiskirstymu, palyginti dvi pasirinktas geografines zonas, detaliau panagrinėti Lietuvoje esančios geografinės zonos augalus ir gyvūnus, taip pat, remiantis turimomis žiniomis ir patirtimi, prognozuoti gamtos kaitą. Užduotis siūloma atlikti tuomet, kai yra išnagrinėta demonstracija „Gyvūnijos ir augalijos įvairovė Žemėje“. Mokiniai užduotis gali atlikti savarankiškai, o vėliau aptarti su mokytoju. Galima klasėje išplėtoti diskusiją pagal 3 užduočių lapo užduotį.

Žemėlapis ir kartoschema „Pasaulio geografinės zonos“

Užduotis skirta nagrinėti pasaulio geografines zonas ir jų išsidėstymą įvairiuose žemynuose.

Prieš atliekant užduotį mokiniams reikėtų parodyti, kaip naudotis žemėlapio ir kartoschemos įrankiu. Pirmiausia reikia pasirinkti kontūrinį žemėlapį, objektų bibliotekoje susirasti geografines zonas, jas perkelti į žemėlapį ir sukurti legendą. Tada, naudojantis rašymo įrankiu, pasirinktoje geografinėje zonoje reikėtų surašyti jai būdingus augalus ir gyvūnus.

Siūloma šią užduotį atlikti tuomet, kai mokiniai jau yra susipažinę su geografinių zonų paplitimu ir išnagrinėję demonstraciją „Augalijos ir gyvūnijos įvairovė Žemėje“. Mokiniai užduotį gali atlikti individualiai. Vėliau mokytojas pagal pasirinktas geografines zonas gali juos suskirstyti į grupes. Mokiniai grupėmis galėtų aptarti, kokius gyvūnus ir augalus priskyrė pasirinktai zonai ir kodėl.

Istorija „Pakeliui į Monblaną“

Istoriją siūloma kurti išnagrinėjus demonstraciją „Geografinių zonų kaita“. Ši užduotis mokiniams suteikia galimybę praktiškai pritaikyti žinias apie vertikalųjį zoniškumą. Jie turėtų sukurti pasakojimą, kaip kopiant aukštyn į Alpių kalnus, aukščiausią Europos viršukalnę Monblaną, keičiasi gamta, kokios geografinės zonos matomos pakeliui. Sukurtus iliustruotus pasakojimus mokiniai gali siųsti mokytojui. Mokytojas gali su kiekvienu mokiniu asmeniškai aptarti, kaip pavyko atlikti užduotį, nurodyti tobulinimo gaires. Jeigu nėra tokios galimybės, galima mokinių darbus aptarti klasėje, tarkime, organizuojant darbą poromis, kai mokiniai aptaria vienas kito darbą, surašo pagirtinus ir tobulintinus dalykus.

Mokiniai savo žinias ir gebėjimus, įgytus nagrinėjant temos mokymosi objektus, gali pasitikrinti atlikdami testo užduotis.

Pamokų ciklo (2–3 pamokų) pavyzdys

Pamokų ciklo tema: „Geografinių zonų kaita“

Bendrosios programos

Veiklos sritis: 2. Geografinės informacijos skaitymas.

Nuostatos: Suvokti geografinių šaltinių reikšmę aiškinantis gamtos ir visuomenės dėsningumus.

Gebėjimai: 2.6. Analizuojant ir lyginant žemėlapius ir paveikslus, nurodyti geografinių zonų panašumus ir 2–3 skirtumus.

Žinios ir supratimas: 2.6.1. Nurodyti geografines zonas, jų bruožus. Paaiškinti priežastis, lemiančias jų kitimą keliaujant nuo pusiaujo ašigalių link ir kopiant į kalnus.

Mokymosi uždaviniai:

Išsiaiškinsiu, kokios geografinės zonos išskiriamos ir kur yra jų paplitimo ribos.
Nusakysiu pagrindinius geografinių zonų bruožus.
Siedamas geografinių zonų pasiskirstymą su vyraujančiu klimatu, išsiaiškinsiu veiksnius, lemiančius gyvūnijos ir augalijos pasiskirstymą atitinkamose geografinėse zonose.
Išsiaiškinsiu ryšį tarp klimato ir augalijos pobūdžio atitinkamose geografinėse zonose.
Sudarysiu geografinių zonų žemėlapį ir nurodysiu geografinėms zonoms būdingiausius augalus ir gyvūnus.
Išsiaiškinsiu, kaip keičiasi augalija kylant į kalnus.

Veikla

1. Pirmosios pamokos pradžioje siūloma išnagrinėti demonstraciją „Augalijos ir gyvūnijos įvairovė Žemėje“ ir išsiaiškinti, kas yra geografinės zonos, kur jos paplitusios Žemės rutulyje. Nagrinėjant demonstraciją mokytojas gali surengti trumpą diskusiją ir paklausti mokinių, kuo siejasi geografinių zonų ir klimato juostų išsidėstymas, kodėl Žemės rutulyje augalija ir gyvūnija pasiskirsto nevienodai, kodėl konkretūs augalai ir gyvūnai yra paplitę tik tam tikrose geografinėse zonose.

2. Vėliau mokiniai kartu su mokytoju gali aptarti, kurie gyvūnai ir augalai yra gerai pažįstami, o kurie visiškai nematyti. Pagal tai, kuriuos augalus ir gyvūnus mokiniai mažiau žino, galima būtų mokinius suskirstyti į grupes ir paprašyti kitai pamokai plačiau pasidomėti 3–5 gyvūnais ir (ar) augalais.

3. Toliau mokiniai kartu su mokytoju gali atlikti užduočių lapo „Geografinės zonos“ 1–4 užduotis.

4. Antrosios pamokos pradžioje mokiniai gali pristatyti darbą grupėmis ir plačiau papasakoti apie mažiau žinomus augalus ir gyvūnus.

5. Vėliau skiriama užduotis sudaryti žemėlapį (kartoschemą) „Pasaulio geografinės zonos“. Mokiniai gali dirbti individualiai. Vėliau klasėje pagal geografines zonas galima aptarti, kokius gyvūnus ir augalus jie priskyrė tam tikrai zonai ir kodėl.

6. Pamokos pabaigoje mokiniams skiriama užduotis sukurti istoriją „Pakeliui į Monblaną“. Sukurtus iliustruotus pasakojimus mokiniai gali siųsti mokytojui. Mokytojas gali su kiekvienu mokiniu asmeniškai aptarti, kaip pavyko atlikti užduotį, nurodyti tobulinimo gaires. Jeigu nėra tokios galimybės, galima mokinių darbus aptarti klasėje, tarkime, organizuojant darbą poromis, kai mokiniai aptaria vienas kito darbą, surašo pagirtinus ir tobulintinus dalykus.