Mokytojo biblioteka

Žmogaus ūkinė veikla

Tema „Žmogaus ūkinė veikla“ skirta supažindinti mokinius su gamtos išteklių įvairove ir jų panaudojimu žmogaus reikmėms. Temoje supažindama su svarbiausiais Lietuvos gamtos ištekliais, nagrinėjamos pagrindinės žmonių plėtojamos ūkinės veiklos sritys, aiškinamasi, kaip žmogus, kurdamas savo gerovę, veikia gamtą. Tema nagrinėjama 6 klasėje. Jai skiriamos 2–3 pamokos. Šios temos mokymosi objektais galima naudotis dėstant apie gamtos išteklius, žmogaus ūkinę veiklą ir tarptautinę prekybą. Atsižvelgiant į mokyklos galimybes, pamokas patartina organizuoti kompiuterių klasėje.

Demonstracija „Lietuvos gamtos turtai“

Demonstracija skirta supažindinti mokinius su svarbiausiais Lietuvos gamtos ištekliais ir jų naudojimu žmogaus reikmėms. 1–3 demonstracijos kadrus galima naudoti dėstant temą „Gamtos ištekliai“, o 4 kadrą – temą „Žmogaus ūkinė veikla“. 1 kadras skirtas supažindinti mokinius su svarbiausiomis Lietuvos naudingosiomis iškasenomis, jų radimvietėmis ir panaudojimu. 2 kadre supažindinama su didžiausiomis Lietuvos giriomis, jų teritoriniu paplitimu ir miško išteklių panaudojimu. 3 kadre parodoma požeminių vandenų – gruntinių ir tarpsluoksninių – panaudojimas, tarpsluoksninio vandens kelias nuo gręžinio iki vartotojų ir vandens, virtusio nuotekomis, kelias iki valymo įrenginių. 4 kadre yra interaktyvi užduotis, kurią atlikdami mokiniai turi išsiaiškinti, kaip gamtos ištekliai virsta žaliava, o žaliava – gaminiu.

Užduočių lapas „Gamtos ištekliai ir žmonių ūkinė veikla“

Užduočių lapas skirtas žinioms pagilinti ir įtvirtinti. Pateikiamos užduotys yra susijusios su demonstracijoje nagrinėjama medžiaga, taip pat praplečiamos žinios apie atsinaujinančius ir neatsinaujinančius gamtos išteklius, jų panaudojimą šilumos ir elektros energijai gaminti. Atlikdami užduotis mokiniai gali naudotis žinynu, kuriame aprašytos pagrindinės šioje temoje vartojamos sąvokos, pateikiamas straipsnelis apie poilsio ir turizmo išteklius Lietuvoje. Užduočių lapo 2 užduotis trumpai supažindina su žmonių ūkinės veiklos sritimis, todėl šią užduotį rekomenduojama atlikti prieš analizuojant demonstracijos 4 kadrą. Užduočių lapo 3 užduotyje mokiniams siūloma atlikti savo gyvenamosios vietovės tyrimą ir išsiaiškinti, kokių gamtos išteklių gausu toje vietovėje, kuo verčiasi ten gyvenantys žmonės.

Žemėlapis ir kartoschema „Pasaulis ant mano stalo“

Žemėlapį rekomenduojama kurti aiškinantis tarptautinės prekybos reikšmę. Prieš atliekant užduotį patartina kartu su mokiniais klasėje panagrinėti žinyno straipsnelius „Tarptautinė prekyba“, „Eksportas“ ir „Importas“. Žemėlapio kūrimą galima derinti su užduočių lapo „Gamtos ištekliai ir žmogaus ūkinė veikla“ 2 užduotimi.

Minčių žemėlapis „Gamtos ištekliai ir jų panaudojimas“

Minčių žemėlapį galima naudoti išanalizavus demonstracijos „Lietuvos gamtos turtai“ 1–3 kadrus arba prieš nagrinėjant demonstraciją. Rekomenduojama kartu su mokiniais klasėje perskaityti žinyno straipsnelį „Gamtos ištekliai“. Minčių žemėlapį patartina iliustruoti gamtos išteklių rūšių ir jų panaudojimo kasdieniame gyvenime paveikslėliais. Mokiniams galima priminti, kad nepamirštų pasinaudoti patarimais mokiniui.

Komiksas „Žmogus – gamtos draugas ar priešas?“

Užduotis skirta vertinti žmogaus ūkinės veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius gamtinei aplinkai, aptarti gamtos išsaugojimo galimybes. Komiksą siūloma kurti apibendrinant temą. Rekomenduojama šią užduotį skirti namų darbui. Prieš tai galima su mokiniais aptarti žinyno straipsnelį „Antrinės žaliavos“. Jei mokiniai komiksą kuria pirmą kartą, patartina klasėje, naudojantis projektoriumi, pademonstruoti komikso kūrimo galimybes: kaip įkelti aplinkas, veikėjus, keisti jų dydį, kryptį, įterpti kalbai įrašyti skirtus debesėlius, pasinaudoti pagalba, patarimais mokiniui ir pan. Šią užduotį mokiniai gali atlikti grupėmis arba individualiai. Sukurtus komiksus siūloma pristatyti ir aptarti klasėje, paskatinti mokinius išsakyti savo mintis.

Mokiniai savo žinias ir gebėjimus, įgytus nagrinėjant temos mokymosi objektus, gali pasitikrinti atlikdami testo užduotis.

Pamokos pavyzdys

Pamokos tema: „Gamtos ištekliai“

Bendrosios programos

Veiklos sritis: 2. Geografinės informacijos skaitymas

Nuostatos: Ugdyti pasitikėjimą žemėlapiu kaip informacijos šaltiniu. Geriau pažinti savo krašto gamtos ir visuomenės įvairovę, ugdytis pagarbą jai. Puoselėti atvirumą pasauliui, drauge išsaugant asmenybės savitumą.

Gebėjimai: 2.10. Nagrinėjant paveikslus ir schemas, apibūdinti gamtos išteklių naudojimo galimybes. 2.11. Nagrinėjant paveikslus ir schemas, vertinti, kaip žmogus, kurdamas savo gerovę, veikia gamtą, ir pasakyti savo nuomonę.

Žinios ir supratimas: 2.10.1. Paaiškinti, kas yra gamtos ištekliai, ir nurodyti 2–3 pavyzdžius, kaip jie naudojami. 2.11.1. Paaiškinti, kaip žmogus keičia gamtinę aplinką (teigiamai ir neigiamai).

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti mokinius su gamtos išteklių rūšimis, jų įvairove ir panaudojimu Lietuvoje.

Paaiškinti mokiniams, kaip žmogus, kurdamas savo gerovę, teigiamai ir neigiamai veikia aplinką.

Mokymosi uždaviniai:

Nagrinėdami iliustracijas mokiniai nurodys, kokių gamtos išteklių yra Lietuvoje.

Nagrinėdami iliustracijas mokiniai apibūdins gamtos išteklių panaudojimą Lietuvoje.

Sudarydami minčių žemėlapį mokiniai išsiaiškins, kokios yra gamtos išteklių rūšys ir kaip jie panaudojami.

Kurdami komiksą mokiniai analizuos, kaip žmogus, kurdamas savo gerovę, teigiamai ir neigiamai veikia gamtinę aplinką.

Veikla

1. Pamoka pradedama minčių lietumi, kas yra gamtos ištekliai. Mokiniai išsako savo mintis, mokytojas užrašo lentoje. Siekiant įtvirtinti sąvoką, skaitomas žinyno straipsnelis „Gamtos ištekliai“.

2. Mokiniai, dirbdami kompiuterių klasėje, poromis ar individualiai analizuoja demonstracijos „Lietuvos gamtos turtai“ 1–3 kadrus ir susipažįsta su svarbiausiomis Lietuvos naudingosiomis iškasenomis, didžiausiomis giriomis, požeminiais vandenimis ir jų panaudojimu. Išnagrinėjus kiekvieną kadrą galima daryti aptarimą, diskutuoti. Aptariant Lietuvos naudingąsias iškasenas, galima mokiniams pasiūlyti perskaityti žinyno straipsnelį „Būtingės naftos terminalas“. Aptariant miško išteklius, galima palyginti Lietuvos miškingumą su kitų šalių miškingumu, išsiaiškinti, kokias dar Lietuvos girias mokiniai žino, kokie miškai yra arčiausiai gyvenamosios vietovės, kuo miškai svarbūs žmogui ir pan. Aptariant požeminius vandenis, galima priminti mokiniams požeminių vandenų rūšis, aptarti, kurie vandenys labiausiai užteršti, kur Lietuvoje dar išgaunamas mineralinis vanduo, kuo jis svarbus sveikatai ir pan.

3. Mokiniams išdalijami užduočių lapai „Gamtos ištekliai ir žmonių ūkinė veikla“ arba, esant galimybei, užduotys atliekamos kompiuteriu. Rekomenduojama atlikti 1 užduotį. Prieš atliekant užduotį pateikiama trumpa teorinė informacija apie tai, kad gamtos ištekliai skirstomi į atsinaujinančius ir neatsinaujinančius. Aptarus esminius skirtumus, mokiniams skiriama laiko užduočiai atlikti. Darbą galima diferencijuoti ir individualizuoti, atsižvelgiant į mokinių galimybes ir skiriamą pamokos laiką.

4. Apibendrinant pamoką siūloma sudaryti minčių žemėlapį „Gamtos ištekliai ir jų panaudojimas“. Prieš atliekant užduotį mokiniams galima pasiūlyti perskaityti žinyno straipsnelį „Poilsio ir turizmo ištekliai“. Jei klasėje trūksta kompiuterių, užduotį galima atlikti sąsiuviniuose. Vienam mokiniui ar grupelei mokinių galima pasiūlyti užduotį atlikti kompiuteriu ir pristatyti visai klasei.

5. Namų darbui galima skirti sukurti komiksą „Žmogus – gamtos draugas ar priešas?“.

6. Refleksija. Mokiniai papasakoja, kaip jiems sekėsi atlikti užduotis, su kokiais sunkumais susidūrė, kas buvo lengva ir ką dar norėtų sužinoti.