Mokytojo biblioteka

Vėjai

Temoje „Vėjai“ analizuojamos vėjo susidarymo priežastys, jų įvairovė. Nagrinėjant vėjų tipus ir jų požymius įvertinamas vėjų daromas poveikis klimatui, gamtai ir žmogui, atskleidžiamos vėjo energijos panaudojimo galimybės ir jos daroma žala. Naudojantis žemėlapiais aiškinamasi skirtingų vėjų geografinis paplitimas.

Demonstracija „Vėjų susidarymas“

Demonstracija skirta 6–7 klasių mokiniams supažindinti su vėjų susidarymo priežastimis. Pateikiamos skirtingų vėjų vaizdinės charakteristikos skatina mokinius analizuoti esminius vėjų skirtumus, išryškinti pagrindines savybes, suvokti jų daromą poveikį klimatui, gamtai ir žmogui.

Demonstracija gali būti panaudojama vieną ar daugiau pamokų 6 ir 7 klasėse. 6 klasėje galima demonstruoti vėjų susidarymo priežastis, jų įtaką gamtai ir panaudojimą. 7 klasėje ši demonstracija gali būti išskaidoma pagal vėjų tipus ir naudojama analizuojant skirtingų geografinių regionų klimato ypatumus. Pavyzdžiui, viesulus galima analizuoti mokantis apie Šiaurės Amerikos klimato ypatumus, o musonus – nagrinėjant Azijos klimatą. 3 kadre aptariant vėjo reikšmę platinant augalų sėklas, galima papildomai panagrinėti mokymosi objektą „Augalų vaisių ir sėklų išplitimas“ (http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/augalu_vaisiu_ir_seklu_isplitimas/) interneto svetainėje „Gamtos mokslai 7–8 klasėms“.

Istorija „Vėjas ir žmogus“

Straipsneliui apie vėjo energiją ir jo daromą žalą kurti panaudojamas istorijos kūrimo įrankis. Kurdami straipsnelį mokiniai prisimins, kaip susidaro vėjas, kokie jų tipai. Prieš kuriant straipsnelį rekomenduojama išnagrinėti demonstracijoje „Vėjų susidarymas“ pateikiamą medžiagą. Tai suteiks mokiniams platesnį supratimą apie vėjo energijos panaudojimą ir jos sukeliamus neigiamus padarinius. Todėl prieš skirdami užduotį paprašykite mokinių pasidomėti vėjo energijos panaudojimu Lietuvoje ir Europoje. Sukurtas straipsnelis gali būti pristatomas klasėje, skelbiamas mokyklos laikraštyje ir pan. 

Žemėlapis ir kartoschema „Vyraujantys vėjai“

Šią užduotį siūloma atlikti išnagrinėjus demonstraciją „Vėjų susidarymas“ ir išsiaiškinus, nuo ko priklauso vėjų susidarymas ir tipas.

Reikėtų mokiniams priminti, kaip kurti žemėlapį ir žemėlapio legendą.

Kurdami žemėlapį mokiniai turėtų naudotis geografiniuose atlasuose esančiais klimato žemėlapiais ir demonstracijoje pateikiama kartografine medžiaga, kad kuo tiksliau nustatytų vėjų paplitimo regionus. Būtina paaiškinti mokiniams, kad visi vėjų paplitimo regionai žymimi apibrėžiant teritoriją ir ją nuspalvinant pasirinkta spalva (spalvas mokiniai gali pasirinkti iš braižymo įrankių juostoje esančios spalvų paletės). Tačiau pasatų ir uraganų regionuose vėjų judėjimo kryptys papildomai žymimos rodyklėmis. Jas reikėtų pasirinkti iš sutartinių ženklų bibliotekos arba nubrėžti naudojantis įrankių juostoje esančia braižymo funkcija.

Detaliau mokiniams paaiškinkite, kad jie internete ar spaudoje turi rasti tris konkrečius atvejus, kurie iliustruotų trijų skirtingų vėjų (musono, uragano ir viesulo) padarytą žalą įvairiose geografinėse vietovėse.

Siūloma skirti laiko užduočiai apibendrinti, palyginti mokinių sukurtus žemėlapius, išryškinti jų privalumus ir trūkumus, aptarti konkrečius mokinių rastus pavyzdžius apie vėjų padarytą žalą įvairiems miestams ar regionams.

Užduočių lapas „Vėjai ir jų panaudojimas“

Atlikdami užduotis mokiniai turėtų savarankiškai ieškoti papildomų literatūros šaltinių ir juos analizuoti, pritaikyti užduoties sprendimui. 3 užduotis skirta gyvenamosios aplinkos tyrimui. Atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės geografines sąlygas, galima tirti ir didesnį regioną, pavyzdžiui, seniūniją ar savivaldybę. 4 ir 5 užduočių rezultatai gali būti pritaikomi kuriant straipsnelį „Vėjas ir žmogus“. 5 ir 6 užduočių rezultatai galėtų būti panaudoti kuriant žemėlapį „Vyraujantys vėjai“. Šios abi užduotys gali būti susietos ir išplėtotos iki projektinio darbo lygmens.