Mokytojo biblioteka

Vandenynų judėjimas

Tema „Vandenynų judėjimas“ skirta 7–8 klasių mokiniams. Ja siekiama atskleisti Pasaulio vandenyno vandens nuolatinio judėjimo priežastis, išsiaiškinti, kas turi įtakos vandenyno viršutinių sluoksnių judėjimui, kas sukelia potvynius ir atoslūgius. Kiekvienas temos mokymosi objektas skatina mokinius tyrinėti ir aiškintis ne tik Pasaulio vandenyno dinaminių procesų priežastis, bet ir jų poveikį klimatui, gyvajai gamtai (augalijai ir gyvūnijai), žmonių gyvenimo būdui. Temą pagal poreikį galima nagrinėti keletą pamokų, atskirai aptariant vandenynų sroves, potvynius ir atoslūgius, bangavimą.

Demonstracija „Kodėl juda vandenynų vanduo?“

Stebėdami demonstraciją mokiniai išsiaiškins vandenynų vandens dinaminius procesus, sužinos, kas sukelia bangas, potvynius ir atoslūgius, kaip susidaro vandenynų srovės, išsiaiškins jų termines savybes ir judėjimo kryptis. Taip pat sužinos vandenynų vandens judėjimo reikšmę, svarbą ir padarinius klimatui, gyvajai gamtai, žmonių gyvenimo būdui, nustatys vandenynų srovių geografinį paplitimą. Demonstracija gali būti naudojama vieną ar keletą pamokų, nagrinėjant atskirai bangavimą, potvynius ir atoslūgius bei vandenynų sroves, atsižvelgiant į mokinių mokymosi gebėjimus ir poreikius. Atkreipkite mokinių dėmesį į patarimus mokiniui. Drauge aptarkite, kokį vandens judėjimą galima stebėti Baltijos jūroje. Ši tema glaudžiai siejasi su temomis „Ugnikalniai ir žemės drebėjimai“ ir „Vėjai“, todėl rekomenduojama prisiminti cunamių ir vėjų susidarymo priežastis, jų padarinius, kurie nagrinėjami 6 klasėje. Taip pat rekomenduojama pasinaudoti žinynu ir mokymosi objektu „Kodėl Žemėje vyksta potvyniai ir atoslūgiai?“ (http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/kodel_zemeje_vyksta_potvyniai_ir_atoslugiai/,scenario.88,position.1) interneto svetainėje „Gamtos mokslai 7–8 klasėms“.

Istorija „Fandžio įlankoje“

Šį mokymosi objektą rekomenduojama naudoti apibendrinant temą „Vandenynų judėjimas“. Mokiniai sukurs informacinį lankstinuką turistams apie Fandžio įlanką Kanados pakrantėje ir papasakos, kokį gamtos stebuklą sukūrė įlankoje per potvynius ir atoslūgius kylantis ir slūgstantis vanduo, žmonių gyvenimą prie įlankos, prisimins ir pasikartos demonstracijoje nagrinėtus Saulės ir Mėnulio traukos rezultatus, išsiaiškins, kaip Fandžio įlankos gyventojai prisitaiko prie šio gamtos reiškinio, ką gali pamatyti turistai.

Užduočių lapas „Nerimstantis vandenynas“

Užduotys skirtos apibendrinti ir pagilinti nagrinėjant kitus šios temos mokymosi objektus įgytas žinias. Jose pateikiamos užduotys, susijusios su dinaminiais vandens procesais Pasaulio vandenyne, jų susidarymo priežastimis (bangavimu, potvyniais ir atoslūgiais, šiltosiomis ir šaltosiomis vandenynų srovėmis), svarba klimatui, gyvajai gamtai, žmonių gyvenimo būdui.

Prieš atliekant užduotis siūloma išnagrinėti demonstraciją „Kodėl juda vandenynų vanduo?“, prisiminti, kad didžiules bangas gali sukelti ir povandeniniai žemės drebėjimai. Apie cunamio bangos susidarymą ir padarinius galima pasižiūrėti filmuką demonstracijos „Kodėl dreba Žemė?“ (http://geografija6-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/kodel_dreba_zeme) 2 kadre. Siūloma pasinaudoti žinyno straipsneliu „Fandžio įlanka“ ir kitais šiai temai skirtais žinyno straipsneliais. Užduotis galima diferencijuoti pagal mokinių gebėjimus, skirti namų darbui.

Pamokos pavyzdys

Bendrosios programos

Veiklos sritis: 2. Geografinės informacijos skaitymas.

Nuostatos: Argumentuotai vertinti įvairių skirtingų geografinių šaltinių informaciją.

Gebėjimai: 2.5. Analizuojant ir lyginant žemėlapius bei paveikslus, apibūdinti Pasaulio vandenyno vandens savybes, paaiškinti Pasaulio vandenyne vykstančius dinaminius procesus. Analizuoti sausumos vandenų svarbą gamtai ir žmogui.

Žinios ir supratimas: 2.5.1. Išvardyti Pasaulio vandenyno vandens savybes, paaiškinti jas lemiančias priežastis. 2.5.2. Paaiškinti vandenyno vandens dinaminių procesų priežastis, jų svarbą klimatui, gyvajai gamtai ir žmogui.

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti mokinius su priežastimis, dėl kurių Pasaulio vandenyne vanduo nuolat juda. Padėti mokiniams išsiaiškinti, kas turi įtakos vandenyno viršutinių sluoksnių judėjimui, kas sukelia potvynius ir atoslūgius.

Nagrinėjant vandenyno srovių susidarymą mokyti atpažinti šiltąsias ir šaltąsias vandenynų sroves, paaiškinti, dėl kokių priežasčių jos krypsta į šiaurę ir pietus, jų svarbą klimatui, gyvajai gamtai ir žmonių gyvenimo būdui.

Mokymosi uždaviniai:

Paaiškinsiu vandenynų bangavimo, potvynių ir atoslūgių, taip pat srovių susidarymo priežastis.
Apibūdinsiu vandenynų sroves nusakydamas jų skirtumus ir judėjimo kryptis.
Paaiškinsiu vandenynų judėjimo poveikį klimatui, gyvajai gamtai (augalijai ir gyvūnijai), žmonių gyvenimo būdui.
Gebėsiu žemėlapyje parodyti šiltąsias ir šaltąsias vandenynų sroves.
Kurdamas lankstinuką apie Fandžio įlanką parodysiu potvynių ir atoslūgių poveikį aplinkai.

Veikla

1. Pamoka pradedama minčių lietumi „Kas būtų, jei vandenynų vanduo nejudėtų?“, mokiniai išsako savo mintis, mokytojas jas užrašo lentoje.

2. Mokiniai savarankiškai nagrinėja demonstracijos „Kodėl juda vandenynų vanduo?“ 1 kadrą. Jį nagrinėdami mokiniai išsiaiškina, kaip susidaro vandenynų srovės, kokios jų terminės savybės ir judėjimo kryptys. Naudodamiesi vandenyno srovių žemėlapiu mokiniai išsiaiškina jų poveikį klimatui, gyvajai gamtai (augalijai ir gyvūnijai), žmogaus gyvenimo būdui.

3. Nagrinėdami demonstracijos „Kodėl juda vandenynų vanduo?“ 2 kadrą mokiniai išsiaiškina, kaip vyksta vandenynų bangavimas ir kokie jo padariniai. Analizuodami 2 kadro pokadrius mokiniai dirba poromis, nagrinėja bangų sudedamąsias dalis, prisimena, kad bangas, vadinamas cunamiu, gali sukelti ir po vandenynu vykstantys žemės drebėjimai. Nagrinėdami skirtingas krantų nuotraukas jie išsiaiškina bangų ardomąją ir kuriamąją veiklą, mokosi atpažinti stačius ir lėkštus krantus, aptaria, kaip bangos paveikė Baltijos pajūrio krantus.

4. Savarankiškai nagrinėdami demonstracijos „Kodėl juda vandenynų vanduo?“ 3 kadrą mokiniai išsiaiškina, kas sukelia vandens lygio svyravimus vandenynų pakrantėse ir kaip jie veikia aplinką. Stebėdami filmuką apie Fandžio įlanką mokiniai išsiaiškina, kad didžiausi potvyniai ir atoslūgiai būna siaurėjančiose įlankose ir upių žiotyse. Nagrinėdami pokadryje esančias schemas mokiniai išsiaiškina, kada Saulės ir Mėnulio trauka sukelia didžiausius (siziginius) ir kada mažiausius (kvadratūrinius) potvynius.

5. Nagrinėdami demonstracijos „Kodėl juda vandenynų vanduo?“ 4 kadre pateikiamus filmukus mokiniai susipažįsta su didžiausia potvynių ir atoslūgių elektrine Prancūzijoje, pirmąja pasaulyje elektrine, kuri gamina elektrą naudodama bangų energiją, Škotijoje, jūros bangų pramogomis.

6. Refleksija. Mokiniai papasakoja, kaip jiems sekėsi dirbti savarankiškai ir poromis. Nurodo bangų ardomosios ir kuriamosios veiklos pavyzdžių, įvardija Saulės ir Mėnulio traukos padarinius, pasakoja, kaip žmonės vandenynų judėjimą panaudoja savo reikmėms.

7. Namų darbui skiriamos užduočių lapo užduotys. Galima jas skirti pasirinktinai, suskirsčius mokinius grupėmis arba diferencijuoti pagal mokinių gebėjimus.