Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Kūrybinė laboratorija Testai Žinynas Užduočių lapai






Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje




Geografinės informacijos skaitymas




Regionų pažinimo raiška




Aplinkos pažinimas ir tyrimai




Visos temos Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Mokytojo biblioteka > Ugnikalniai ir žemės drebėjimai

Mokytojo biblioteka

Ugnikalniai ir žemės drebėjimai

Tema „Ugnikalniai ir žemės drebėjimai“ skirta 6 klasės mokiniams. Ja siekiama atskleisti žemės drebėjimų, ugnikalnių ir cunamių susidarymo priežastis, paplitimą Žemėje. Kiekvienas temos mokymosi objektas skatins mokinius aiškintis vidinių Žemės jėgų sukeliamus reiškinius, jų padarinius žmogui ir gamtai. Šiai temai išsiaiškinti skiriamos dvi demonstracijos. Organizuojant mokymąsi siūloma pradėti nuo demonstracijų peržiūrų ir analizės.

 

Demonstracija „Kodėl dreba žemė?“

Ji skirta supažindinti mokinius su Žemės vidinės sandaros dalimis, žemės drebėjimų susidarymo priežastimis ir padariniais, seismografu. Demonstracija gali būti naudojama vieną ar daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi gebėjimus ir poreikius. Nagrinėjant demonstraciją patartina su mokiniais aptarti, ką jie žino apie žemės drebėjimus ir jų padarinius, gal kam nors teko patiems juos patirti. Taip pat svarbu padiskutuoti apie žemės drebėjimų tikimybę Lietuvoje. Stebint demonstraciją įgytas žinias galima įtvirtinti atliekant užduočių lapo užduotis.

 

Demonstracija „Kodėl išsiveržia ugnikalniai?“

Ši demonstracija skirta susipažinti su vidine ugnikalnio sandara, išsiaiškinti, kodėl ir kaip išsiveržia ugnikalniai. Demonstraciją nagrinėkite atskirais etapais, aptardami su mokiniais vykstančius procesus ir galimus jų padarinius.

 

Žemėlapis ir kartoschema „Neramios Žemės vietos“

Kurdami žemėlapį ar kartoschemą mokiniai pagilins žinias apie ugnikalnių geografinį išsidėstymą, mokysis naudoti sutartinius ženklus jiems pažymėti, pildyti žemėlapio legendą. Atsižvelgdamas į mokinių mokymosi gebėjimus ir poreikius mokytojas gali diferencijuoti jų darbą – parinkti, kokius objektus mokiniai turi pažymėti. Atlikti šią užduotį siūloma klasėje. Mokiniai gali aptarti ir papildyti savo darbus, siųsti mokytojui.

 

Istorija „Ugnikalnio papėdėje“

Prieš mokiniams kuriant istoriją „Ugnikalnio papėdėje“ pasiūlykite jiems plačiau pasidomėti Vezuvijaus išsiveržimais (apie juos galima paskaityti prie patarimų mokiniui nurodytoje interneto svetainėje). Taip pat mokiniams reikia priminti, kad jie gali pasinaudoti pagalba, kurioje nurodyta sąvokos, vietovės, ugnikalnio išsiveržimo padariniai, gyventojų veiksmai. Šią užduotį mokiniai gali atlikti grupėmis klasėje arba savarankiškai namuose. Sukurtos istorijos pristatomos visai klasei, aptariamos.

 

Užduočių lapas „Gyvasis žemės pulsavimas“

Užduočių lapas skirtas žinioms pagilinti ir įtvirtinti. Pateikiamos užduotys susijusios su žemės drebėjimų ir ugnikalnių susidarymu, jų padariniais, žmonių elgesiu vykstant žemės drebėjimui ar ugnikalnio išsiveržimui. Atlikdami užduotis mokiniai gali naudotis žinynu, kuriame aprašytos pagrindinės šioje temoje vartojamos sąvokos, pateikiama straipsnių apie geizerius ir ugnikalnius. Prieš mokiniams atliekant užduotis priminkite, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėje galima plačiau paskaityti, kaip reikia elgtis vykstant žemės drebėjimui.

Išnagrinėjus demonstracijas ir atlikus kitas užduotis įgytos žinios ir gebėjimai pasitikrinami atsakant į testo klausimus.

 

 

Pamokos pavyzdys

 

Pamokos tema: „Kodėl dreba žemė?“

Bendrosios programos

2. Geografinės informacijos skaitymas

Nuostatos: Ugdyti pasitikėjimą žemėlapiu kaip informacijos šaltiniu. Geriau pažinti savo krašto gamtos ir visuomenės įvairovę, ugdytis pagarbą jai. Puoselėti atvirumą pasauliui, drauge išsaugant asmenybės savitumą.

Gebėjimai: 2.3. Naudojantis schemomis ir paveikslais, apibūdinti, kaip Žemę veikia vidinės ir išorinės jėgos, nustatyti jų įtaką gamtai ir žmogaus gyvenimui.

Žinios ir supratimas: 2.3.2. Išvardyti Žemės vidinės sandaros dalis (branduolys, mantija, Žemės pluta, litosfera). Skirti žemyninę ir vandenyninę Žemės plutą. 2.3.3. Paaiškinti žemės drebėjimų ir ugnikalnių susidarymo priežastis. Pasakyti, kokių pasekmių galima tikėtis pasireiškus šioms vidinėms jėgoms. Išvardyti ir apibūdinti sausumos dalis (žemynus, pusiasalius, salas).

 

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti mokinius su Žemės vidinės sandaros dalimis, vandenyninės ir žemyninės Žemės plutos skirtumais, žemės drebėjimų susidarymo priežastimis ir padariniais.

Mokymosi uždaviniai:

Paaiškinsiu, kokia yra vidinė Žemės rutulio sandara, kodėl vienose vietose būna žemės drebėjimų, o kitose jų tikimybė maža.

Nurodysiu žemės drebėjimų keliamus pavojus.

Paaiškinsiu cunamio bangos susidarymo priežastis ir nurodysiu cunamio bangos sukeliamus padarinius.

 

Veikla

 

1. Pamoka pradedama klausimu „Iš ko sudarytas Žemės rutulys?“ Minčių lietus. Diskutuojama, Žemės rutulys palyginamas su kiaušiniu, persiku, ieškoma panašumų.

2. Nagrinėdami demonstracijos „Kodėl dreba Žemė?“ 1 kadrą mokiniai išsiaiškina, kokios yra pagrindinės Žemės rutulio dalys.

3. Demonstracijos 2 kadre esančiame pasaulio tektoniniame žemėlapyje trim interaktyviais taškais pažymėtos skirtingo seisminio aktyvumo teritorijos. Mokiniai išsiaiškina, kad Lietuvos teritorija yra vientisoje, gana storoje Žemės plutos dalyje, todėl stiprių žemės drebėjimų tikimybė čia nedidelė. Siūloma padiskutuoti, kodėl mūsų šalies teritorijoje kartais jaučiami silpni požeminiai smūgiai. Spustelėjus interaktyvų tašką Ramiajame vandenyne galima pažiūrėti filmuką apie žemės drebėjimo sukeltą cunamį ir jo padarinius Japonijos pakrantėje. Trečias interaktyvus taškas yra Turkijos teritorijoje. Spustelėję jį mokiniai išsiaiškina, kaip vyksta žemės drebėjimas sausumoje, kaip sklinda seisminės bangos, kokius padarinius jos sukelia, kaip žemės drebėjimo stiprumas registruojamas seismografu. Pažiūrėjus demonstraciją galima surengti diskusiją apie tai, kaip reikia elgtis užklupus žemės drebėjimui. Daugiau apie tai galima sužinoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėje.

4. Išnagrinėjus demonstracijoje pateikiamą medžiagą siūloma kurti istoriją „Ugnikalnio papėdėje“. Mokiniai kurdami istoriją mokosi nustatyti ir nagrinėti veikiančių ugnikalnių keliamus pavojus.

5. Įtvirtindami žinias mokiniai atlieka užduočių lapo „Gyvasis Žemės pulsavimas“ 3–5 užduotis. Perskaitę tekstą apie žemės drebėjimus ir panagrinėję paveikslėlius jie turi nustatyti žemės drebėjimo stiprumą balais, aprašyti, kokią žalą jis padaro aplinkai, nurodyti, kur vyko tokio stiprumo žemės drebėjimų. Siūloma diferencijuoti 3 užduotį, pateikiant mokiniams sutrumpintą tekstą (mažiau žemės drebėjimų) ar mažiau nagrinėjamų paveikslų. Atlikdami 4 užduotį mokiniai turi paaiškinti, kodėl Lietuvoje nėra veikiančių ugnikalnių ir labai retai jaučiami silpni žemės drebėjimai, o atlikdami 5 užduotį išanalizuoti seismogramas, atsakyti į pateikiamus klausimus.

6. Namų darbui siūloma skirti užduočių lapo 6 užduotį – internete, spaudoje ar knygose rasti 3–5 įdomius faktus apie žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus ir cunamių susidarymą. Parašyti, kur šie reiškiniai vyko pastaruoju metu.

7. Refleksija. Mokiniai papasakoja, kaip jiems sekėsi atlikti užduotis, su kokiais sunkumais susidūrė, kas buvo lengva, ką naujo sužinojo, apie ką norėtų žinoti daugiau.