Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Kūrybinė laboratorija Testai Žinynas Užduočių lapai






Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje




Geografinės informacijos skaitymas




Regionų pažinimo raiška




Aplinkos pažinimas ir tyrimai




Visos temos Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Mokytojo biblioteka > Tautos ir religijos

Mokytojo biblioteka

Tautos ir religijos

Tema „Tautos ir religijos“ skirta 7–8 klasių mokiniams. Nagrinėdami šią temą mokiniai susipažins su pasaulinėmis ir etninėmis religijomis, gausiausiomis pasaulio tautomis, analizuos didžiausių pasaulio kalbų ir religijų geografinį paplitimą, aiškinsis svarbiausius tautos bruožus ir religijų įtaką žmonių gyvenimo būdui.

Temai nagrinėti rekomenduojama skirti dvi pamokas. Visi temos mokymosi objektai yra logiškai susiję ir papildantys vieni kitus. Siūloma pradėti nuo demonstracijos „Religijų įvairovė pasaulyje ir Lietuvoje“ analizės. Išnagrinėję demonstraciją mokiniai žinias gali pagilinti kurdami istoriją „Religijų įtaka žmonių gyvenimo būdui“ ir atlikdami užduočių lapo „Tautos, kalbos ir religijos“ 1–3 užduotis. Kita pamoka skiriama tautoms. Iš pradžių analizuojama demonstracija „Pasaulio tautos“. Išnagrinėję demonstraciją mokiniai žinias apie kalbas gali pagilinti kurdami kartoschemą „Indoeuropiečių kalbų paplitimas“ ir atlikdami užduočių lapo „Tautos, kalbos ir religijos“ 4–5 užduotis.  

 

Demonstracija „Religijų įvairovė pasaulyje ir Lietuvoje“

Demonstracija skirta 7–8 klasių mokiniams. Ji sudaryta iš keturių kadrų.

1 kadras yra skirtas įvadui apie religijas. Čia pateikiama religijos sąvoka, trumpai aptariama religijų įtaka įvairioms gyvenimo sritims, supažindinama su labiausiai paplitusiomis religijomis pasaulyje: pristatomi trijų pagrindinių pasaulinių religijų (krikščionybės, islamo ir budizmo) ir šešių etninių religijų (induizmo, judaizmo, daoizmo, sikhizmo, džainizmo ir šintoizmo) tikėjimo simboliai. Analizuojant šį kadrą mokytojas gali mokiniams pristatyti ir paaiškinti, kuo remiantis religijos skirstomos į pasaulines ir etnines.

2 kadras yra skirtas supažindinti su išskirtiniais penkių religijų (krikščionybės, islamo, budizmo, induizmo ir judaizmo) bruožais: atsiradimo istorija, dievybėmis, svarbiausiais simboliais, šventosiomis knygomis. Išsamiau su maldos namais (kaip vadinami atskirose religijose ir kaip atrodo) galima susipažinti žinyne esančiame straipsnelyje „Maldos namai“. Jeigu dirbama kompiuterių klasėje, mokytojas šį kadrą gali skirti mokiniams išanalizuoti individualiai, poromis arba grupėmis. Kiekvienai grupei galima skirti išanalizuoti, kuo kiekviena religija yra unikali, ir pristatyti klasei. Galima skirti užduotį sukurti geografines mįsles – užuominas apie skirtingų religijų bruožus ir pasiūlyti klasės draugams atspėti. Taip būtų įtvirtintos žinios.

3 kadre supažindinama su geografiniu religijų paplitimu pasaulyje. Galima atkreipti mokinių dėmesį, kad labiausiai pasaulyje paplitusi tiek pagal teritoriją, tiek pagal išpažįstančiųjų skaičių yra krikščionybė, pristatyti tris krikščionybės šakas (katalikybę, protestantizmą ir stačiatikybę) ir jų paplitimą skirtinguose pasaulio regionuose. Siūloma su mokiniais padiskutuoti, kokios priežastys lėmė skirtingų religijų atsiradimą ir paplitimą pasaulyje. Šiame kadre taip pat pateikiama vaizdinė ir tekstinė informacija apie labiausiai piligrimų lankomas įvairių religijų šventąsias vietas Jeruzalėje, Lurde, Mekoje, Varanasyje, Šiluvoje, Meksike. Galima aptarti, kurios vietos Lietuvoje yra pripažintos šventomis, kodėl. Papasakoti mokiniams, kad Lietuvos ir viso pasaulio katalikai šventomis laiko vietas, kuriose apsireiškė Mergelė Marija ir jos apsireiškimą lydėjo įvairūs stebuklai, žmonių išgijimai ir pan. Nors Lietuvoje yra per 30 tokių vietų, tačiau oficialiai Bažnyčia pripažįsta tik keturias: Šiluvą, Žemaičių Kalvariją, Kryžių kalną ir Aušros vartus.

4 kadre supažindinama su Lietuvoje labiausiai paplitusiomis religijomis. Siūloma su mokiniais aptarti trumpą krikščionybės atsiradimo Lietuvoje istoriją, padiskutuoti, kokios priežastys turėjo įtakos ir kitų religijų atsiradimui Lietuvoje, ypač protestantizmo (evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų), stačiatikybės (sentikių ir stačiatikių ortodoksų), islamo ir judaizmo. Analizuojant kadro žemėlapį, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jame vaizduojamas ne skirtingų religijų paplitimas Lietuvoje, o parodytas katalikybės paplitimas skirtingose Lietuvos savivaldybėse procentais pagal išpažįstančiųjų skaičių. Taigi galima su mokiniais aptarti, kuriose savivaldybėse katalikai sudaro daugumą, kuriose jų dalis yra mažesnė, aptarti to priežastis. Namų darbui galima skirti užduotį palyginti Lietuvoje išpažįstamų religijų išskirtinius bruožus (apeigas, ritualus, religines šventes ir pan.).

Nagrinėjant demonstraciją mokytojas turėtų pabrėžti mokiniams pagarbą ir toleranciją įvairioms religijoms.

 

Istorija „Religijų įtaka žmonių gyvenimo būdui“

Rekomenduojama istoriją kurti tuomet, kai mokiniai jau yra išnagrinėję demonstraciją „Religijų įvairovė pasaulyje ir Lietuvoje“. Mokiniai turi sukurti istoriją, pasakojančią apie religijų įtaką žmonių gyvenimo būdui: mitybai, aprangai, elgesio normoms ir pan. Iš pradžių galima mokinių paklausti, kokias jie žino įvairiose religijose praktikuojamas maitinimosi, aprangos, elgesio normas ir taisykles. Galima su mokiniais padiskutuoti, kodėl svarbu tai žinoti (pavyzdžiui, keliaujant, lankantis svečiuose, kuriant savo verslą ir pan.). Užduotį galima skirti atlikti grupėmis, poromis ar individualiai. Taip pat galima šią užduotį diferencijuoti: vieniems mokiniams skirti atskleisti induizmo, kitiems – islamo, tretiems – judaizmo religijų įtaką. Arba vieniems skirti pristatyti religijų įtaką mitybai, kitiems – aprangai, tretiems – elgesio normoms ir pan. Rekomenduojama šią užduotį skirti atlikti namuose, aptarus su mokiniais istorijos kūrimo metodiką ir turinio detales, t. y. tai, kas turėtų būti atskleista. Mokytojas gali plačiau papasakoti apie „Halal“ sertifikatą, kuris reiškia, kad produktas neprieštarauja islamo įstatymams ir yra leidžiamas vartoti; kad tai svarbiausias sertifikatas musulmoniškose šalyse. Juo dažniausiai apibūdinama maisto, kosmetikos ar farmacijos produktų ruošos tradicija. „Halal“ produktai turi būti ruošiami laikantis griežtų tradicijos nulemtų taisyklių. Musulmonai tiki, kad toks maistas yra švaresnis, sveikesnis, skanesnis. Šis sertifikatas galioja visose musulmoniškose ir arabų šalyse, taip pat Europos ir kitų šalių musulmonų bendruomenėse. Panašiai kaip „Halal“ svarbus musulmonams, taip išpažįstantiesiems judaizmo religiją svarbus košerinis maistas ir kiti produktai, kurie atitinka Kašruto standartus („košerinis“ verčiamas kaip „teisingas“, „tinkamas“). Aptarus šiuos išskirtinius reikalavimus islamo ir judaizmo religijose, galima aptarti ir katalikybės įtaką (pavyzdžiui, pasninkavimas, kepurės nusiėmimas vyrams bažnyčioje ir pan.).

Kuriant istoriją, mokiniams derėtų priminti, kad kiekviena religija yra verta pagarbos, todėl reikia būti tolerantiškiems ir kuriant istoriją. Kiekviena religija yra unikali savo mokymu. Tai, kas vienoje religijoje yra draudžiama, kitoje gali būti norma. Reikėtų pabrėžti, kad žinojimas, kaip elgtis su kitų religijų žmonėmis, sutvirtins ne tik pasitikėjimą savimi, bet kai kuriais atvejais net padės išvengti nemalonumų.

 

Užduočių lapas „Tautos, kalbos ir religijos“

Užduočių lapas skirtas apibendrinti ir pagilinti ankstesniuose temos mokymosi objektuose įgytas žinias. Užduotis rekomenduojama atlikti tuomet, kai bus išnagrinėtos demonstracijos „Religijų įvairovė pasaulyje ir Lietuvoje“ ir „Pasaulio tautos“. Atsižvelgiant į mokinių galimybes ir pamokos planavimą, šias užduotis galima nagrinėti kartu su kitais šios temos mokymosi objektais, kai kurias užduotis skirti kaip namų darbą ir pan. Užduočių lapą taip pat galima skirstyti dalimis: 1–3 užduotis atlikti aptarus religijas, o 4 ir 5 užduotis – aptarus pasaulio tautas.

1 užduotis skirta ne tik atpažinti pateiktų šalių vėliavas, bet ir nustatyti, kurios religijos ir koks simbolis pavaizduotas vėliavoje. Šalių vėliavas mokiniai gali rasti atlasuose, mokytojas gali rekomenduoti interneto šaltinius. Šalių vėliavos vaizduojamos ir kai kuriuose sieniniuose pasaulio politiniuose žemėlapiuose, yra sukurta spausdintinės padalomosios medžiagos, žaidimų. Aptariant užduotį galima mokinių paprašyti išvardyti daugiau valstybių, kurių vėliavose yra religijų simbolių. Aukštesniųjų gebėjimų mokiniams galima skirti užduotį pagrįsti, kurių religijų simboliai vėliavose vaizduojami dažniausiai.

2 užduotis – iš kartoschemos nustatyti, kurios religijos geografinis paplitimas pavaizduotas. Užduotyje pateiktas netradicinis žemėlapis, dar vadinamas „kreivuoju“. Jame pateikiama teminė informacija, susijusi su viena iš religijų. Analizuoti tokio pobūdžio žemėlapius reikėtų mokiniams paaiškinti, kad juose valstybių dydis atitinka tam tikro rodiklio (šiuo atveju – vieną religiją išpažįstančiųjų skaičių) populiarumą: kuo valstybė vaizduojama didesnė negu yra iš tiesų, tuo joje tas rodiklis populiaresnis. Jei valstybė mažesnė negu yra iš tiesų arba visiškai susitraukusi, tai rodo aptariamo požymio nebuvimą arba mažą populiarumą. Šį žemėlapį galima rasti internete adresu http://www.worldmapper.org/display_religion.php?selected=564. Tokio pobūdžio užduotys labai lavina mokinių loginį ir analitinį mąstymą. Aukštesniųjų gebėjimų mokiniams galima pasiūlyti patiems sukurti tokį vienos iš religijų paplitimo žemėlapį.

3 užduotis skirta kryždirbystei ir kryžių simbolikai Lietuvoje. Apie kryždirbystę mokiniams siūloma paskaityti žinyno straipsnelyje „Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje“. Šiame straipsnelyje pateikiami ir kiti nematerialiojo paveldo objektai, įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Materialiojo paveldo objektus mokiniai gali rasti kitame žinyno straipsnelyje „UNESCO“. Labai įdomūs savo istorija yra Mažosios Lietuvos antkapiniai kryžiai – krikštai. Daugiau apie juos paskaityti galima žinyno straipsnelyje „Krikštai“. Taip pat mokiniams galima skirti ilgalaikę užduotį (pavyzdžiui, 1–3 mėnesių trukmės) fotografuoti įvairiose Lietuvos vietovėse esančius kryžius ir parengti pristatymą. Taip mokiniai įsitrauktų į gimtojo krašto pažinimą ir tyrinėjimą.

4 užduotis skirta aptarti tautų papročius ir tradicijas. Užduotyje pateikiami du žemėlapiai – Afrikos ir Pietų Amerikos. Juose stilizuotai pavaizduoti išskirtiniai šių žemynų gamtos ir kultūros bruožai. Pagal paveikslėlius mokiniai turi tradicijas ir papročius susieti su gamtos ir visuomenės veiksniais (pavyzdžiui, tango atsiradimo istorija Argentinoje, Andų kalnuose gyvenančių indėnų tradiciniai lamos vilnos drabužiai, Afrikos tautelių mušamieji instrumentai, kūno puošyba Užsacharės Afrikoje ir pan.). Ši užduotis skirta apibendrinti tautų skiriamiesiems bruožams: kalbai, istorinei praeičiai ir tradicijoms.

5 užduotis skirta kalboms. Šaltinyje pateikiama informacija apie Liudviką Lazarį Zamenhofą ir jo sukurtą dirbtinę pasaulio kalbą – esperanto. Visą užduočiai atlikti reikiamą informaciją mokiniai ras šaltinyje. Atlikus šią užduotį, dar kartą galima prisiminti, kuo tautai svarbi kalba, kaip kalbos skirstomos į šeimas, grupes ir pan.

 

Demonstracija „Pasaulio tautos“

Demonstracija nagrinėjama 7–8 klasėse, mokantis apie pasaulio tautas. Nagrinėdami demonstraciją mokiniai išsiaiškins pagrindinius tautos skiriamuosius bruožus (bendra istorinė praeitis, kalba, papročiai ir tradicijos). Mokiniai susipažins su kalbų paplitimu pasaulyje, išskirtiniais kai kurių tautų papročiais ir tradicijomis. Taip pat mokiniai aiškinsis, kurios valstybės priskiriamos vienatautėms, kurios – daugiatautėms valstybėms; susipažins su gausiausiomis pasaulio tautomis. 7 klasėje tikslinga aptarti išskirtinius tautos bruožus, daugiau dėmesio skiriant istorinei praeičiai bei tradicijoms ir papročiams, o 8 klasėje – kalbai.

Demonstracija sudaryta iš keturių kadrų.

Analizuodami 1 kadrą mokiniai išsiaiškins tautos sąvoką ir skiriamuosius bruožus. Tai yra įvadas į temą. Prieš pradedant analizuoti šią temą, galima mokiniams skirti pasiklausyti trumpų, gerai žinomų kai kurių tautų muzikinių kūrinių. Išklausius aptarti, kas padėjo atspėti, kokios tai tautos muzika. Tuomet jau galima nagrinėti demonstraciją ir aiškintis, kas tai yra tauta, kokie bruožai jai būdingi.

2–4 kadrai skirti visiems trims išskirtiniams tautos bruožams aptarti. Pirmiausia rekomenduojama panagrinėti, kuo kalba svarbi tautai. Analizuojant žemėlapį „Tautinė sudėtis“, atkreiptinas mokinių dėmesys į tai, kad šių dienų pasaulyje mažai valstybių, kurių didžioji dalis gyventojų būtų vienos tautos atstovai. Išsiaiškinama, kokias valstybes reikėtų priskirti vienatautėms, kurias – daugiatautėms valstybėms. Spustelėjus aktyviuosius taškus žemėlapyje, atsidaro langas su vaizdine ir tekstine informacija apie kai kurias vienatautes (Lenkija, Korėja) ir daugiatautes (Nigerija, Afganistanas) valstybes. Rekomenduojama su mokiniais padiskutuoti, kokios priežastys galėjo turėti įtakos tautinei įvairovei atskiruose žemynuose ir regionuose (užkariavimas, kolonizavimas ir pan.), kokios priežastys aktualios dabar (globalėjantis pasaulis, migracija iš ekonomiškai skurdžių pasaulio valstybių į išsivysčiusias ir pan.). Kadrą apie tautinę sudėtį galima paįvairinti naudojant demonstracijos „Valstybės sandara ir valdymo formos“ medžiagą apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinę gyventojų sudėtį. Kalbant apie Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį, galima naudoti ir demonstracijos „Lietuvos geografinė padėtis“ medžiagą, kurioje išsamiai supažindinama su didžiausiomis tautinėmis mažumomis Lietuvoje. Toliau žemėlapyje analizuojamos didžiausios pasaulio kalbos. Jame yra 4 aktyvūs taškai, kuriuos spustelėjus atsiranda gana išsami tekstinė informacija apie anglų, prancūzų, ispanų ir kinų kalbų paplitimą. Žemėlapyje analizuojama, kurios kalbos plačiausiai paplitusios, aiškinamasi, kokios to priežastys (tautų kraustymasis, kolonizacija ir pan.). Čia galima mokiniams skirti užduotį poromis arba grupėmis apibūdinti vienos iš keturių didžiausių pasaulio kalbų geografinį paplitimą ir to priežastis. Taip pat galima paleisti garso įrašą su įvairiomis kalbomis ir mokinių paprašyti jas atpažinti. Išsamiau siūloma paanalizuoti Europos kalbas: ne visose valstybėse valstybinė kalba sutampa su tautos pavadinimu, pavyzdžiui, šveicaras, belgas, austras yra pilietybė, o ne tautybė. Mokiniai turi išsiaiškinti, kokios kalbos vyrauja tose valstybėse.

Toliau rekomenduojama nagrinėti indoeuropiečių kalbų šeimos paplitimą Europoje ir pasaulyje, pasinaudojant žinyno straipsneliu „Indoeuropiečių kalbų šeima“. Mokiniams paaiškinama, pagal ką kalbos grupuojamos į šeimas, o šeimos skirstomos į giminingas grupes. Pabrėžiamas romanų, germanų, slavų ir baltų kalbų paplitimas pasaulyje ir Europoje. Daugiau dėmesio reikėtų skirti baltų kalboms, paaiškinti, kad šiuo metu „gyvos“ yra tik lietuvių ir latvių kalbos, prūsų jau mirusi, prisiminti kitas išnykusias baltų kalbas. Čia būtų galima padiskutuoti, kodėl miršta kalbos.

Kalbant apie istorinę praeitį, analizuojamas žemėlapis „Migracija nuo 1500 metų“. Jame rodyklėmis parodytos didžiausios migracijos. Su mokiniais reikėtų išsiaiškinti didesnių migracijų priežastis. Taip pat žemėlapyje yra aktyvieji taškai – fotoaparatai: žalios spalvos žymi senuosius kai kurių teritorijų gyventojus, juodos – didžiausias pasaulio tautas. Juos spustelėjus atsiranda langas su vaizdine ir tekstine informacija.

Nagrinėjant 4 kadrą mokiniams galima skirti patiems susipažinti su kai kurių tautų ir tautelių išskirtiniais papročiais. Galima pasiūlyti mokiniams daugiau papasakoti, kokių žino išskirtinių įvairių tautų tradicijų. Tikslinga pakalbėti ir apie lietuvių papročius ir tradicijas (galima skirti ilgalaikį kūrybinį darbą, kurį mokiniai iliustruotų nuotraukomis, paveikslais ir pan.).

Demonstracijoje pateikta medžiaga apie tautų istorinę praeitį, papročius ir tradicijas gali būti naudojama ir dėstant temas apie pasaulio regionus: Aziją, Afriką, Pietų Ameriką ir kt. Demonstraciją galima naudoti su užduočių lapo užduotimis apie tautas ir kalbas (4–5 užduotimis).

 

Žemėlapis ir kartoschema „Indoeuropiečių kalbų paplitimas“ 

Išanalizavus demonstraciją „Pasaulio tautos“ apie kalbas ir jų paplitimą, tikslinga mokiniams skirti žemėlapio „Indoeuropiečių kalbų paplitimas“ užduotį. Ši užduotis gali būti skiriama 8 klasės mokiniams apibendrinti ir įtvirtinti žinias apie vieną svarbiausių tautos skiriamųjų bruožų – kalbą, ugdytis gebėjimus orientuotis žemėlapyje. Atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir poreikius, galima užduotį diferencijuoti: vieniems mokiniams skirti pažymėti tik Europoje paplitusias nurodytų grupių indoeuropiečių kalbų šeimos kalbas, kitiems – pasaulyje. Taip pat galima skirti pažymėti daugiau ar mažiau valstybių. Kadangi užduotyje mokiniams nėra nurodytas konkretus valstybių skaičius, nepamirškite patikslinti, kiek atskirų grupių kalbų valstybių reikia pažymėti. Mokiniai gali užrašyti pažymėtų valstybių pavadinimus. Dirbdami kompiuterių klasėje mokiniai žemėlapį gali kurti poromis. Ši užduotis gali būti skirta ir namų darbui.