Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą | Demonstracijos | Kūrybinė laboratorija | Testai | Žinynas | Užduočių lapai |
Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje | |||||
Geografinės informacijos skaitymas | |||||
Regionų pažinimo raiška | |||||
Aplinkos pažinimas ir tyrimai |
Tema „Pasaulio valstybės“ skirta nagrinėti pasaulio politinį žemėlapį, svarbiausius valstybės elementus, susipažinti su skirtingomis valstybės valdymo formomis, sienų nustatymo principais, aptarti pateikiamus valstybių pavyzdžius.
Pirmiausia siūloma mokiniams išnagrinėti demonstraciją „Valstybės sandara ir valdymo formos“, o tuomet atlikti užduočių lapo „Valstybės“ užduotis. Žemėlapis ir kartoschema „Pasaulio politinis žemėlapis“ sudaroma atlikus užduočių lapo užduotis. Žinioms įtvirtinti siūloma kūrybinė užduotis – minčių žemėlapis „Valstybių valdymo formos“.
Demonstracija „Valstybės sandara ir valdymo formos“
Išnagrinėjus demonstraciją siūloma organizuoti mokinių darbą grupėmis – rasti ir apibūdinti dar po vieną valstybę, atitinkančią demonstracijos 2 kadre pateikiamas valstybės valdymo formas. Vėliau gali būti surengta diskusija Baltijos valstybių skirtumams ir panašumams aptarti. Mokiniai demonstraciją gali nagrinėti dirbdami poromis ar grupėmis, parengti pristatymus apie skirtingas valstybes, jų teritoriją, sienas, valdymo formas, gyventojus ir kt.
Galima mokiniams skirti užduotį palyginti pasaulio gamtinį ir politinį žemėlapius ir bandyti nuspėti, pagal kokius principus buvo išvestos valstybių sienos. Paskui su mokiniais reikėtų aptarti rezultatus ir pasitikslinti spėjimus pagal patikimus informacijos šaltinius.
Užduočių lapas „Valstybės“
Užduotis siūloma atlikti tuomet, kai mokiniai jau būna išnagrinėję demonstraciją „Valstybės sandara ir valdymo formos“. Atliekant 3 ir 4 užduotis galima iš pradžių mokiniams pasiūlyti naudojantis pasaulio politiniu žemėlapiu bandyti spėti didžiausių ir mažiausių pagal plotą pasaulio valstybių trejetukus. Vėliau mokiniai spėjimus turėtų pasitikrinti patikimuose geografinės informacijos šaltiniuose. 1–2 ir 5–9 užduotis mokiniai galėtų atlikti savarankiškai. 10–14 užduotis siūloma atlikti grupėmis ir pristatyti kitoms grupėms. Galima veiklą organizuoti taip, kad viena grupė pristatytų kitai, o vėliau grupės apsikeistų. Atliekant 15 užduotį verta kartu su mokiniais surengti diskusiją, kaip keičiasi Europos valstybių tarpusavio santykiai dabartiniame pasaulyje, aptarti dabartines sąjungas Europoje, sienų paskirtį, migracijos pobūdį, bendros valiutos privalumus.
Žemėlapis ir kartoschema „Pasaulio politinis žemėlapis“
Prieš atliekant užduotį mokiniams pasiūlykite naudojantis pasaulio politiniu žemėlapiu nustatyti, kurios 2–3 valstybės kiekviename žemyne yra didžiausios pagal plotą, koks yra jų gyventojų skaičius. Po to paprašykite palyginti valstybes. Mokiniai turėtų suprasti, kad didžiausios pagal plotą pasaulio valstybės ne visada yra didžiausios pagal gyventojų skaičių. Galima būtų padiskutuoti, kodėl taip yra. Taip pat mokiniams reikėtų patarti, kokiais geografinės informacijos šaltiniais geriausia naudotis kuriant kartoschemą. Paaiškinkite mokiniams, kaip naudotis įrankių juosta, sutartiniais ženklais ir susikurti legendą.
Minčių žemėlapis „Valstybių valdymo formos“
Minčių žemėlapį galima naudoti įtvirtinant ir pagilinant žinias apie valstybės valdymo formas. Pirmiausia kartu su mokiniais reikėtų išnagrinėti demonstraciją „Valstybės sandara ir valdymo formos“. Minčių žemėlapį siūloma iliustruoti pasirenkamais paveikslėliais, juos siejant su valstybių grupavimu pagal valdymo formą ir iliustracijas priskiriant vienai ar kitai grupei. Paskui reikėtų kiekvieną iliustraciją kartu su mokiniais panagrinėti detaliau ir rasti daugiau informacijos apie paveikslėliuose pavaizduotų valstybių valdymo formas ir vadovus.