Mokytojo biblioteka

Miestas ir kaimas

Temoje „Miestas ir kaimas“ nagrinėjami miesto ir kaimo pagrindiniai bruožai, jų skirtumai. Mokiniai susipažins su miesto augimo priežastimis, išsiaiškins problemas, su kuriomis susiduria mieste gyvenantys žmonės. Tema nagrinėjama 6 klasėje.

Demonstracija „Miestų augimas“

Šiame mokymosi objekte išryškinami kaimo ir miesto skirtumai, demonstruojamas Vilniaus miesto ir didžiausių pasaulio miestų augimas. Mokymosi objekte pabrėžiamas darbas su žemėlapiu, jo analizė.

Nagrinėdami iliustracijas mokiniai turėtų išvardyti esminius miesto ir kaimo skirtumus bei panašumus, juos palyginti, aptarti su kitais mokiniais.

2 kadre pavaizduotas Vilniaus miesto augimas. Trumpas tekstas, kuris atsiranda spustelėjus aktyvųjį rutuliuką, padeda suprasti, kokios tuomet buvo gyvenimo sąlygos ir kokie vyko pokyčiai, lėmę miesto kaitą. Šis kadras skatina mokinius analizuoti, kaip keitėsi miestas ir formavosi naujos miesto zonos, miesto augimą susieti su konkrečiomis priežastimis. Mokiniai šį kadrą galėtų nagrinėti grupėmis, o surengus diskusiją būtų galima palyginti rezultatus.

Pabrėžtina, kad pateikiamas Vilniaus miesto vaizdas labai schemiškas ir nėra tikslus. Tačiau galite mokiniams pasiūlyti palyginti 2000–2020 metų pateikiamą Vilniaus miesto vaizdą su dabartiniu žemėlapiu ir rasti esmines kartografines klaidas.  

3 kadre mokiniai gali stebėti ir analizuoti, kaip keičiasi didžiųjų pasaulio miestų skaičius įvairiais laikotarpiais, naudodamiesi politiniu pasaulio žemėlapiu nustatyti ir įvardyti didžiausius miestus kiekviename žemyne, pažiūrėti kai kurių iš jų nuotraukas. Šią veiklą galima derinti su žemėlapio „Didžiausi pasaulio miestai“ kūrimu.  

Istorija „Kur aš gyvenu?“

Kurdami istoriją mokiniai tirs ir analizuos savo gyvenamąją vietovę, nurodys svarbiausius gyvenvietės bruožus, domėsis vietos žmonių gyvenimu, įvardys savo gyvenamosios aplinkos privalumus ir trūkumus. Rekomenduojama istoriją kurti tada, kai mokiniai jau yra susipažinę su demonstracijos „Miestų augimas“ medžiaga, miesto ir kaimo požymiais. Prieš skirdami šią užduotį paskatinkite mokinius pasidomėti, kokia anksčiau buvo gyvenamoji aplinka, kaip ji keitėsi laikui bėgant. Be to, siūloma istorijos kūrimą derinti su užduočių lape „Miestas ir kaimas“ esančia užduotimi, skirta vietovės tyrimui. Atlikto tyrimo rezultatai galėtų būti perkelti į istoriją ir naudojami galutiniam darbo pristatymui, apibendrinimui ir vertinimui.

Žemėlapis ir kartoschema „Didžiausi pasaulio miestai“

Prieš atliekant užduotį siūloma išnagrinėti demonstraciją ir atkreipti mokinių dėmesį į sutartinius ženklus. Reikėtų mokiniams priminti, kaip kuriamas žemėlapis ir kaip sudaroma žemėlapio legenda.

Kurdami žemėlapį mokiniai turėtų naudotis geografiniais atlasais ar kitais žemėlapiais, kad kuo tiksliau galėtų nustatyti miesto geografinę padėtį ir išanalizuotų miesto geografinę aplinką.

Siūloma skirti laiko apibendrinimui, palyginti mokinių sukurtus žemėlapius, išryškinti jų privalumus ir trūkumus.

Užduočių lapas „Miestas ir kaimas“

Šį užduočių lapą patartina naudoti aiškinantis visus temos „Miestas ir kaimas“ mokymosi objektus ir jį susieti su istorijos „Kur aš gyvenu?“ kūrimu. Istorijos kūrimas galėtų būti baigiamasis tyrimo pristatymas.

3 užduotis reikalauja mokinių savarankiško domėjimosi Europos sostinių senamiesčiais, informacijos virtualioje aplinkoje paieškos ir atrankos. Šioje užduotyje mokiniai gali remtis savo asmenine patirtimi ir pristatyti sostinių, kuriose jiems teko lankytis, senamiesčius.