Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Kūrybinė laboratorija Testai Žinynas Užduočių lapai






Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje




Geografinės informacijos skaitymas




Regionų pažinimo raiška




Aplinkos pažinimas ir tyrimai




Visos temos Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą

Mokytojo biblioteka

Ledynai

Tema „Ledynai“ skirta mokytis apie ledynus, jų susidarymo ir tirpimo priežastis, šių procesų įtaką gamtai ir žmogaus gyvenimo būdui. Ši tema nagrinėjama 7–8 klasėse. Temoje pateikti mokymosi objektai gali būti naudojami vienoje ar keliose pamokose, atsižvelgiant į mokinių mokymosi gebėjimus, poreikius ir mokytojo išsikeltus mokymo tikslus bei uždavinius.

 

Demonstracija „Ledynų paplitimas ir susidarymas“

Demonstracija supažindina su ledynų paplitimu per paskutinį Žemės apledėjimo laikotarpį ir dabar. Taip pat nagrinėjama, kaip ledynai susidaro, kokios jų pagrindinės dalys, kokį poveikį jie daro žmogaus gyvenimo būdui ir gamtai. Demonstracija gali būti naudojama kaip įvadas į temą „Ledynai“. Ji siejama su užduočių lapu ir testų užduotimis.

 

Užduočių lapas „Ledynų pėdsakais“

Užduočių lapas skirtas apibendrinti ir pagilinti žinias, įgytas nagrinėjant temą „Ledynai“. Kai kurios užduotys tiesiogiai susijusios su demonstracija, todėl jas patariama atlikti arba nagrinėjant demonstracijos turinį, arba iš karto po to.

 

Komiksas „Ledynų svarba pasaulio gyventojams“

Komiksas skirtas aptarti ledynų teikiamą naudą ir kai kuriose šalyse daromą žalą. Prieš kuriant komiksą su mokiniais verta aptarti, kaip Šveicarijoje, Norvegijoje, Japonijoje, Indijoje ir kitose valstybėse panaudojamas ledynų tirpsmo vanduo. Mokiniams galima skirti užduotį patiems plačiau pasidomėti šiomis šalimis (jų geografinė padėtis, didžiausi kalnai, ledynų užimamos teritorijos). Šie darbai padės geriau pasirengti komikso kūrimui, mokiniai galės atlikti užduotį kūrybiškiau, bus ugdomos mokinių kūrybiškumo ir mokėjimo mokytis kompetencijos.

 

Žemėlapis ir kartoschema „Ledynai Arktyje ir Antarktyje“

Šis mokymosi objektas skirtas nagrinėti ledkalnių dreifavimo sritis, vandenynų srovių įtaką jų judėjimo krypčiai, išsiaiškinti garsiojo laivo „Titanikas“ sudužimo priežastis. Prieš atliekant užduotį siūloma panagrinėti demonstraciją ir jūrų srovių žemėlapius atlasuose arba internete ir nuorodas, pateikiamas patarimuose mokiniui. Siūloma skirti pakankamai laiko užduoties atlikimo refleksijai, apibendrinimui ir išvadų rašymui. Jeigu mokiniai užduotį atlieka savarankiškai namuose, apibendrinimą ir išvadas gali parašyti. Apibendrindami mokiniai turėtų susieti jūrų srovių kryptis ir ledkalnių judėjimo kryptis ir padaryti išvadą, kodėl įvyko „Titaniko“ katastrofa.

Rekomenduojame testų užduotis panaudoti temos mokymosi pabaigoje žinioms ir gebėjimams įsivertinti.

 

Pamokos pavyzdys

 

Bendrosios programos

Veiklos sritis: 2. Geografinės informacijos skaitymas

Nuostatos: 1. Argumentuotai vertinti įvairių skirtingų geografinių šaltinių informaciją. 2. Suvokti geografinių šaltinių reikšmę aiškinantis gamtos ir visuomenės dėsningumus.

Gebėjimai: 2.5. Analizuoti sausumos vandenų svarbą gamtai ir žmogui.

Žinios ir supratimas: 2.5.3. Nusakyti sausumos vandenų (upių, ežerų, pelkių, ledynų, požeminių vandenų) susidarymo priežastis, jų svarbą gamtai ir žmogui.

 

Mokymosi uždaviniai:

Išsiaiškinsiu, kur buvo paplitę ledynai per paskutinį Žemės apledėjimą ir kur jų yra dabar.

Paaiškinsiu, kaip ir kodėl susidaro ledynai.
Sužinosiu, iš kokių pagrindinių dalių sudarytas ledynas.
Apžvelgsiu ledynų poveikį gamtai ir žmonių gyvenimui.
Nurodysiu ledynų pėdsakų Lietuvoje pavyzdžių.
Žemėlapyje parodysiu ledkalnių dreifavimo sritis.
Sužinosiu, koks ryšys tarp ledkalnių dreifavimo sričių ir jūrinių srovių.

 

Veikla

1. Pirmos pamokos pradžioje siūloma išsiaiškinti, ką mokiniai žino apie ledynus ir jų paplitimą Žemėje. Šiam tikslui galima mokinius suskirstyti į 4–5 „ledynų ekspertų“ grupes, kurios gauna užduotį pasidalyti tarpusavyje informacija apie ledynus. Mokiniai gali per 5–10 min. ant didelio lapo surašyti tai, ką visi grupės nariai žino apie ledynus. Lapai su mokinių surinkta informacija sukabinami ant sienos. Mokytojas kartu su visa klase peržiūri ir aptaria lapuose esančią informaciją, jei yra netikslumų, kartu pataiso. Prie šių lapų galima grįžti antros pamokos pabaigoje kartu su mokiniais pasitikrinant, ką dar naujo apie ledynus jie sužinojo nagrinėdami įvairius šios temos mokymosi objektus.

2. Toliau mokiniams gali būti rodomi demonstracijos „Ledynų paplitimas ir susidarymas“ 1–2 kadrai apie ledynų paplitimą per paskutinį ledynmetį ir dabar. Nagrinėjant demonstraciją galima mokiniams duoti savo atlasuose surasti teritorijas, kurios buvo apledėjusios per paskutinį ledynmetį.

3. Toliau mokiniai individualiai arba grupėmis gali nagrinėti demonstracijos 3 kadrą ir išbandyti, kas vyksta su ledynu esant neigiamai arba teigiamai temperatūrai. Jei nėra galimybės mokiniams patiems dirbti prie kompiuterių, mokytojas, panaudodamas projektorių, tai demonstruoja visai klasei. Nagrinėjant demonstracijos 4 kadrą išsiaiškinamos ledyno dalys.

4. Pirmos pamokos pabaigoje mokiniams poromis ar individualiai, padedant mokytojui, siūloma atlikti užduočių lapo „Ledynų pėdsakais“ užduotis.

5. Taip pat pirmos pamokos pabaigoje galima mokinius suskirstyti grupėmis po 3–4 ir užduoti namų darbą sukurti komiksą „Ledynų svarba pasaulio gyventojams“.

6. Antros pamokos pradžioje siūloma trumpai pristatyti mokinių sukurtus komiksus. Kartu su mokiniais mokytojas žodžiu įvertina darbus: pabrėžia dalykus, kurie pavyko, patikslina ir pateikia siūlymų, ką būtų galima patobulinti.

7. Mokiniams siūloma atlikti testą, pateikiamą prie temos „Ledynai“. Testų rezultatai gali būti aptariami kartu su visa klase arba su kiekvienu mokiniu individualiai.

8. Mokiniams, kurie ypač susidomėjo šia tema, gali būti siūloma kūrybinė užduotis sudaryti žemėlapį (kartoschemą) „Ledynai Arktyje ir Antarktyje“. Mokinių darbai gali būti eksponuojami klasėje ir aptariami su kitais mokiniais.

9. Antros pamokos pabaigoje galima grįžti prie lapų, kurie buvo pildomi mokiniams dirbant grupėmis pirmos pamokos pradžioje. Lapai peržvelgiami, mokiniai juose surašo informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami šios temos mokymosi objektus. Mokytojas kartu su mokiniais gali aptarti, ką mokiniai naujo sužinojo ir ką dar norėtų išsiaiškinti ateityje.