Mokytojo biblioteka

Geografinis tinklas

Tema „Geografinis tinklas“ siekiama mokinius supažindinti su pagrindiniais geografinio tinklo elementais (pusiauju, lygiagretėmis, dienovidiniais, ašigaliais, ilguma, platuma). Mokoma naudojantis žemėlapiais nustatyti objektų geografines koordinates. Ši tema nagrinėjama ir 6, ir 7–8 klasėse, tačiau dauguma šios temos mokymosi objektų yra sudėtingi, reikalaujantys gilesnių žinių ir supratimo, todėl tema skiriama 7–8 klasių mokiniams. Rekomenduojama šios temos mokymosi objektus naudoti dvi pamokas: naujos medžiagos dėstymo ir įtvirtinimo.

Demonstracija „Geografinio tinklo elementai“

Šis mokymosi objektas skirtas mokiniams susipažinti su pagrindiniais geografinio tinklo elementais, išmokti orientuotis gaublyje ir žemėlapyje, nustatyti objektų geografines koordinates. Rekomenduojama demonstraciją naudoti pradedant dėstyti temą „Geografinis tinklas“. Užduotis 5 kadre leidžia pasitikrinti, ar teisingai suprasta ankstesniuose kadruose pateikta informacija. 7 kadre demonstruojamas trumpas filmukas apie tai, kaip geografinis tinklas padeda lėktuvams orientuotis erdvėje. Galima rekomenduoti mokiniams namuose savarankiškai dar kartą pažiūrėti ir panagrinėti demonstraciją.

Žemėlapis ir kartoschema „Pasaulio gamtinis žemėlapis“

Ši užduotis skirta padėti mokiniams įtvirtinti, ką jie žino apie geografinį tinklą. Ją atlikdami mokiniai kurs gamtinį žemėlapį ir jame parodys svarbiausius geografinio tinklo elementus, žemynus, vandenynus, Lietuvą. Kurdami žemėlapį mokiniai naudosis sutartiniais ženklais ir paruoštais objektais. Šią užduotį siūloma atlikti antros pamokos pabaigoje.

Komiksas „Kelionė aplink pasaulį jachta“

Kurdami komiksą apie nuotykius ir išbandymus, kuriuos patiria pasirinkti veikėjai, plaukdami jachta aplink pasaulį, mokiniai žemėlapyje pažymės kelionės maršrutą, pasikartos geografinio tinklo elementus, nustatys objektų geografines koordinates. Komiksą galima kurti remiantis kelionių knygomis ar žurnalų straipsniais. Pasakojimą verta praturtinti pagalbos skiltyje pateikiamais vietovių pavadinimais, vietovių geografinėmis koordinatėmis, sąvokomis ir kt. Su komikso kūrimo techninėmis galimybės siūloma mokinius supažindinti pirmos pamokos (naujos medžiagos dėstymo) pabaigoje ir šią užduotį skirti kaip namų darbą. Atsižvelgdamas į mokinių galimybes ir situaciją, mokytojas šią užduotį gali skirti visai klasei, mokinių grupei, norintiems šią užduotį atlikti mokiniams ir pan. Mokinių sukurtus komiksus antroje (temos įtvirtinimo) pamokoje rekomenduojama aptarti, esant galimybei vieną ar kelis darbus pažiūrėti kartu su visa klase.

Užduočių lapas „Geografinių koordinačių nustatymas“

Užduotys padės įtvirtinti supratimą apie geografinio tinklo elementus ir gebėjimą nustatyti objektų geografines koordinates. 1–4 užduotis galima naudoti siekiant įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus. 5 užduotis skirta aptarti visuotines klimato kaitos problemas. Užduočių lapą rekomenduojama naudoti abi pamokas. Savo nuožiūra mokytojas gali pasirinkti 1–2 užduotis skirti kaip namų darbą.

Pamokos pavyzdys

Pamokos tema: „Geografinės koordinatės“

Bendrosios programos: Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje

Nuostatos: Suprasti, kad gebėjimas orientuotis aplinkoje ir žemėlapyje stiprina pasitikėjimą savimi.

Gebėjimai: 1.2. Nustatyti geografines koordinates ir geografinę objektų padėtį.

Žinios ir supratimas: 1.2.1. Nurodyti geografinio tinklo elementus.

Mokymosi uždaviniai:

Pakartoti 6 klasėje išmoktus geografinio tinklo elementus, parodyti juos gaublyje ir žemėlapyje.

Mokėti nustatyti objektų geografines koordinates.

Mokymosi uždaviniai:

Išsiaiškinsiu, kas sudaro geografinį tinklą. 
Gaublyje ir žemėlapyje parodysiu pagrindinius geografinio tinklo elementus: pusiaują, lygiagretes, dienovidinius, ašigalius, ilgumą ir platumą. 
Nustatysiu objektų geografines koordinates.

Veikla

1. Pamoka organizuojama kompiuterių klasėje. Jei kiltų nesklandumų, demonstracija būtų rodoma visai klasei panaudojant projektorių.

2. Pamoka pradedama demonstracija „Geografinio tinklo elementai“. Žiūrimi ir analizuojami 1–4 kadrai. Pradžioje mokytojas gali rodyti demonstraciją panaudodamas projektorių arba pasiūlyti mokiniams patiems ją stebėti kompiuteriuose.

3. Įtvirtinti žinias apie geografinius elementus skiriama užduočių lapo „Geografinių koordinačių nustatymas“ 1 užduotis. Ją mokiniai gali atlikti kompiuteriu arba mokytojo atspausdintuose lapuose. Atliekant šią užduotį mokiniams pasiūloma pasinaudoti žinyno straipsniais: „Geografinis tinklas“, „Lygiagretė“, „Pusiaujas“, „Pradinis dienovidinis“. Atsakymai aptariami klasėje.

4. Mokytojas, naudodamas projektorių, dar kartą demonstruoja mokymosi objekto „Geografinio tinklo elementai“ 4 kadrą, išsiaiškinama, kas yra geografinės koordinatės, kaip matuojama geografinė platuma ir ilguma.

5. Dirbdami savarankiškai mokiniai nagrinėja to paties mokymosi objekto 5 kadro instrukciją ir išsiaiškina, kokia seka reikia nustatyti bet kurios Žemės vietos geografines koordinates. Mokytojas šiuos žingsnius gali pademonstruoti sieniniame žemėlapyje.

6. Mokiniams skiriama užduotis, pateikiama tame pačiame kadre, – nustatyti laivų geografines koordinates. Spustelėjus interaktyvų tašką, esantį šalia laivo, atsidaro langas, kuriame yra 4 atsakymų variantai. Pasirinkus atsakymą, reikia spustelėti mygtuką „Tikrinti“. Jei geografinės laivo koordinatės nustatytos teisingai, laivas plaukia, jei neteisingai – nuskęsta. Atliekant šią užduotį mokiniams siūloma pasinaudoti žinyno straipsniais: „Geografinės koordinatės“, „Geografinė platuma“ ir „Geografinė ilguma“.

7. Geografinių koordinačių nustatymo gebėjimams įtvirtinti skiriamos užduočių lapo „Geografinių koordinačių nustatymas“ 2–3 užduotys. Jas atlikdami mokiniai turi nustatyti duotų objektų geografines koordinates; pagal pateiktas koordinates žemėlapyje pažymėti nurodytus objektus; ant geografinio tinklo fragmento taškais pažymėti pateiktas geografines koordinates, vėliau jas sujungti. Jei visų taškų koordinatės pažymėtos teisingai, sujungus taškus matyti palapinė.

8. Mokiniai savarankiškai nagrinėja demonstracijos „Geografinio tinklo elementai“ 6 kadrą ir išsiaiškina, kuo kartoschema skiriasi nuo žemėlapio.

9. Mokytojas, naudodamas projektorių, demonstruoja to paties mokymosi objekto 7 kadre pateikiamą filmuką apie Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centro darbą. Taip mokiniai susipažįsta su praktiniu geografinių koordinačių pritaikymu.  

10. Namų darbų skyrimas. Iš užduočių lapo „Geografinių koordinačių nustatymas“ skiriamos 4 ir 5 užduotys. Atlikdami 4 užduotį mokiniai nustatys geografines koordinates Lietuvos žemėlapyje. 5 užduotis yra integruota su gamtos mokslais. Ją atlikdami mokiniai ne tik turi nustatyti vietoves pagal duotus taškus gaublio fragmente, bet ir padėti mokslininkams rasti išeitį, kaip sustabdyti ledynų tirpimą.

11. Refleksija. Mokiniai papasakoja, kaip jiems sekėsi atlikti užduotis, su kokiais sunkumais susidūrė, kas buvo lengva, ką dar norėtų sužinoti.