Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą | Demonstracijos | Kūrybinė laboratorija | Testai | Žinynas | Užduočių lapai |
Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje | |||||
Geografinės informacijos skaitymas | |||||
Regionų pažinimo raiška | |||||
Aplinkos pažinimas ir tyrimai |
Tema „Europa“ skirta mokiniams susipažinti su Europos geografine padėtimi, gamtos ypatumais, kraštovaizdžiais, regionais, naudingųjų iškasenų ištekliais, ūkiu, ekonomika ir politiniais pokyčiais.
Demonstracija „Gyvenu Europoje“
Demonstracijoje apibūdinama Europos žemyno geografinė padėtis, paviršiaus ypatumai, naudingųjų iškasenų ištekliai, svarbiausios ūkio šakos. Ją nagrinėdami mokiniai sužinos, kokie skiriami Europos regionai, kas jiems būdinga, kokios valstybės jiems priklauso.
Demonstraciją siūloma analizuoti prieš atliekant kitas šios temos užduotis. Ją galima nagrinėti su visa klase, tačiau geriau būtų, jeigu mokinių grupės nagrinėtų atskirus demonstracijos kadrus pagal mokytojo iškeltus klausimus, o paskui pristatytų vieni kitiems rastus atsakymus, kartu aptartų visos demonstracijos medžiagą.
Užduočių lapas „Europoje“
Atlikdami užduočių lape esančias užduotis mokiniai įtvirtins jau turimas žinias apie Europos geografinę padėtį ir jos įtaką gamtos įvairovei. Palygins Šiaurės ir Pietų Europos regionus, gebės išskirti jų gamtos, ūkio ir žmonių gyvenimo būdo panašumus bei skirtumus.
Užduotis rekomenduojama atlikti tada, kai jau yra išnagrinėti kiti šios temos mokymosi objektai. Tačiau užduočių lapą galima skirstyti ir dalimis pagal tai, ką norima labiau pabrėžti nagrinėjant demonstraciją ar dirbant su kuriuo kitu mokymosi objektu. Atliekant 7 užduotį reikia papildomų informacijos šaltinių (interneto, geografijos atlaso). Šią užduotį vertėtų detaliau aptarti klasėje. Galima būtų lentoje surašyti visus mokinių pasiūlymus ir juos aptarti.
Žemėlapis ir kartoschema „Europos gamtinis žemėlapis“
Užduotis skirta ugdyti mokinių orientavimosi Europos žemyne gebėjimus. Ją atlikdami mokiniai išmoks žemėlapyje tiksliai pažymėti įvairius gamtinius objektus, skirtingos žmonių ūkinės veiklos sritis ir svarbiausias naudingųjų iškasenų radvietes.
Mokiniams užduotis gali būti pateikta atlikti kiekvienam savarankiškai arba mokiniai gali būti suskirstyti nedidelėmis grupėmis. Kiekviena grupė gali parengti skirtingus su Europos gamta susijusius žemėlapius (vienos grupės mokiniai gali žymėti upes, ežerus, jūras, kitos – kalnus, dar kitos – naudingąsias iškasenas ir pan.). Mokinių sukurti žemėlapiai turėtų būti aptariami visoje klasėje.
Komiksas „Pakeliaukime po Europą“
Ši užduotis padės mokiniams atskleisti Europos regionų kultūros ir turizmo ypatumus, panagrinėti, kokiomis kalbomis dažniausiai kalba Europos gyventojai.
Atlikdami šią užduotį mokiniai galės pritaikyti jau turimas žinias, be to, turės papildomai ieškoti informacijos. Komiksą siūloma kurti išanalizavus demonstraciją „Gyvenu Europoje“ ir atlikus užduočių lapo „Europa“ užduotis. Prieš kuriant komiksą reikėtų kartu su mokiniais išanalizuoti žinyne pateikiamus Europos turizmo ir kalbų žemėlapius. Tada mokiniai galėtų grupėmis po tris pradėti planuoti kelionę po Europą ir rinkti kelionei reikalingą informaciją. Mokinius raginkite kuo detaliau pažinti lankomos šalies kultūrą, tradicijas ir kalbą, kad galėtų surinktą medžiagą panaudoti komiksui kurti. Suplanavę kelionę mokiniai gali pasiskirstyti veikėjais ir pradėti kurti komiksą (leistis į įsivaizduojamą kelionę). Mokiniai gali pasinaudoti „Pagalboje“ pateikiamais teiginiais. Sukurtus komiksus siūloma pristatyti ir aptarti klasėje, išspausdinti ir sudaryti komiksų knygelę – kelionių vadovą po Europos šalis. Šią veiklą galima integruoti su lietuvių kalbos pamokomis sukurtam leidiniui redaguoti. Taip mokiniai pagilins ir lietuvių kalbos žinias.
Pamokų ciklo (2–3 pamokų) pavyzdys
Pamokų ciklo tema: „Europa“
Bendrosios programos
Veiklos sritis: 3. Regionų pažinimo raida.
Nuostatos: Ugdyti atsakingą požiūrį į gamtos ir visuomenės problemas, asmeniškai prisidėti prie jų sprendimo. Ugdyti smalsumą ir gebėjimą stebėti pasaulį, norą jį pažinti.
Gebėjimai: 3.2. Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, apibūdinti regionų gamtinės ir socialinės aplinkos sudedamąsias dalis ir mokytis rasti jų ryšius. 3.3. Palyginti Europos regionus, nustatyti jų skirtumus, paaiškinti priežastis, daryti išvadas.
Žinios ir supratimas: 3.3.1. Nurodyti kriterijus, pagal kuriuos Europa skirstoma į regionus. Išskirti ir apibūdinti kiekvieno regiono savitumus.
Mokymosi uždaviniai:
Išsiaiškinsiu Europos žemyno geografinę padėtį.
Apibūdinsiu Europos žemyno gamtos įvairovę.
Paaiškinsiu, kaip Europos žemyno gamtinė įvairovė priklauso nuo geografinės padėties.
Nusakysiu kriterijus, pagal kuriuos išskiriami Europos regionai.
Trumpai apibūdinsiu Europos regionus.
Palyginsiu Pietų ir Šiaurės Europos regionų gamtinius, socialinius ir ekonominius ypatumus.
Nusakysiu Europos gyventojų įvairovę ir gyvenimo būdą.
Apibūdinsiu Europos gyventojų ūkinę veiklą (pramonę, energetiką, žemės ūkį, prekybą, turizmą).
Išsiaiškinsiu, kokie atskirų Europos regionų kultūros ir turizmo ypatumai.
Įvardysiu pagrindines kalbas, kuriomis kalba Europos gyventojai.
Gebėsiu sukurti Europos gamtinių objektų ir naudingųjų išteklių žemėlapį.
Veikla
1. Pirmosios pamokos pradžioje siūloma išnagrinėti demonstraciją „Gyvenu Europoje“ ir pasikartoti Europos žemyno geografinę padėtį, išnagrinėti paviršiaus ypatumus, naudinguosius išteklius, svarbiausias atskirų Europos regionų ūkio šakas.
2. Toliau kartu su mokiniais reikėtų aptarti, kokius Europos regionus jie yra girdėję ir kas jiems būdinga. Vėliau mokytojas gali pristatyti demonstracijoje pateikiamus regionus: Šiaurės, Vakarų, Vidurio, Pietų ir Rytų Europos. Mokytojas trumpai nusako regionų išskyrimo principus ir būdingiausias savybes, supažindina, kokios valstybės jiems priklauso.
3. Išnagrinėjus demonstraciją siūloma mokiniams atlikti 1–4 užduočių lapo „Europa“ užduotis.
4. Paskui, esant galimybei, naudojantis interaktyviąja lenta arba projektoriumi, galima kartu su mokiniais pildyti žemėlapį ir kartoschemą „Europos gamtinis žemėlapis“. Neesant tokios galimybės, ši užduotis gali būti pateikiama atlikti namuose.
5. Namų darbui mokiniams skiriama užduočių lapo „Europa“ 6 užduotis.
6. Antrosios pamokos pradžioje mokiniai gali pasitikrinti poromis, kaip atliko užduotį – Pietų ir Šiaurės Europos regionų palyginimą (6 užduočių lapo užduotį), taip pat papildyti ir patikslinti savo atsakymus. Mokytojas, jei reikia, konsultuoja ir padeda mokiniams pasitikslinti atsakymus.
7. Vėliau klasė suskirstoma į lyginį skaičių grupių (2, 4 ar 6). Pusei grupių skiriama užduotis kurti komiksą „Pakeliaukime po Europą“, kitai pusei – atlikti užduočių lapo „Europa“ 7 užduotį. Mokiniams šiai užduočiai atlikti klasėje reikėtų paruošti kuo įvairesnių informacijos šaltinių: žinynų, enciklopedijų, vadovėlių, žurnalų, taip pat pasirūpinti interneto prieiga.
8. Savo darbus mokiniai pristato trečiosios pamokos pradžioje. Mokytojas, jeigu reikia, patikslina ir apibendrina mokinių pateiktą informaciją.
9. Antroje trečiosios pamokos pusėje atliekamos testo užduotys. Mokiniai, esant galimybei, gali jas atlikti individualiai arba visa klasė kartu.