Pietų Amerikos ūkis

Žemės ūkis yra viena svarbiausių ūkio šakų daugelyje Pietų Amerikos valstybių.

Svarbi žemės ūkio šaka – galvijininkystė. Labiausiai ji plėtojama Brazilijoje, Argentinoje ir Urugvajuje. Argentina ir Brazilija yra pirmajame daugiausia jautienos pagaminančių pasaulio šalių dešimtuke. Pavyzdžiui, vien Brazilijoje auginama daugiau kaip 200 mln. mėsinių jaučių.

Brazilijos jautienos gamintojai daro didžiulę įtaką klimato kaitai. Augant pasaulinei mėsos paklausai, Brazilijos ūkininkai plečia ganyklų ir dirbamųjų žemių plotus, kirsdami drėgnuosius atogrąžų miškus. Be to, galvijai ištrypia augaliją, dėl to spartėja erozija ir dykumėjimas.

Iškirstų miškų vietoje intensyviai plėtojama žemdirbystė. Tai ypač būdinga Brazilijai. Ji pasaulyje pirmauja pagal kavos išauginimą ir eksportą. Brazilijoje pagaminama 26 proc. visos pasaulio kavos, Kolumbijoje – 11 proc. Brazilijoje per metus pagamina apie 54 mln. tonų kavos. Daugiausia kavamedžių auginama šalies pietryčiuose – aplink Rio de Žaneirą ir San Paulą.

Brazilija yra didžiausia pasaulyje apelsinų augintoja ir eksportuotoja. Taip pat užaugina daug cukranendrių (2010 m. net aplenkė lyderę Indiją), „žaliojo aukso“ – sojų, kurių apie 60 proc. sunaudoja gyvulių pašarams gaminti, eksportui auginama medvilnė, bananai ir kiti tropiniai vaisiai.

Pampose, kur yra derlingi dirvožemiai ir švelnus klimatas, auginami kviečiai, kukurūzai, rugiai ir kiti žemės ūkio augalai.

Čilėjė, Peru, Ekvadore ir Argentinoje verčiamasi pramonine žvejyba žuvinguose arktiniuose ir šaltųjų srovių vandenyse.

Be žemės ūkio plėtojamos ir pramonės šakos. Pietų Amerikos šalyse yra daugybė šaldytos mėsos saugyklų, konservų, įvairių gyvulininkystės produktų gamybos įmonių, kailių apdirbimo, avalynės fabrikų ir kt. Brazilijoje gaminami automobiliai, laivai, lėktuvai, elektronikos prietaisai, plėtojama moderniųjų technologijų pramonė. Daug pramonės produkcijos eksportuojama. Didžioji dalis įmonių susitelkusi Brazilijos pietrytinėje pakrantėje.

Kalnakasyba nuo seno buvo viena svarbiausių šio regiono ūkio šakų.

Amazonijoje yra daug įvairių naudingųjų iškasenų: geležies rūdos, boksito (aliuminio rūdos), spalvotųjų metalų, deimantų. Daugelyje telkinių rūdos slūgso paviršiuje, todėl kasamos atviruoju būdu.

Brazilija pagal boksito atsargas yra trečia pasaulyje (apie 3,6 mlrd. tonų). Ši uoliena naudojama aliuminio gamyboje. Be to, šalyje ypač gausu geležies, švino ir mangano rūdų.

Šiuo metu geležies rūda pagal svarbą užima antrą vietą pasaulio žaliavų reitinge. Ją lenkia tik nafta. Rio de Žaneire įsikūrusi bendrovė „Vale“ SA yra didžiausias pasaulyje geležies rūdos tiekėjas pasaulyje. Jis atsiriekia 31 proc. viso pasaulio geležies rūdos eksporto.

Andų kalnuose išgaunama varis, cinkas, sidabras ir kiti metalai. Spalvotųjų ir retųjų metalų gausa Anduose lėmė ikikolumbinių klestinčių civilizacijų užkariavimą.

Labai didelę žalą miškams daro tūkstančiai nelegalių deimantų, aukso ir kitų metalų ieškotojų. Jie nukasa viršutinį dirvos sluoksnį, dėl to kyla nuošliaužų pavojus, neatpažįstamai pasikeičia kraštovaizdis.

Parengta pagal www.ekonomika.lt