Nagrinėsite priežastis, lemiančias geografinių zonų išsidėstymą keliaujant nuo ašigalių pusiaujo link ir kopiant į kalnus. Išsiaiškinsite, kodėl skirtingose geografinėse zonose yra paplitę tik tam tikrų rūšių augalai ir gyvūnai.
Išsiaiškinsite, kokiais prietaisais naudojasi meteorologai stebėdami orus. Sužinosite, kas ir kaip matuojama termometru, kritulmačiu, barometru, higrometru, anemometru, vėtrunge, kaip remiantis gautais duomenimis apibūdinami orai. Atliksite tyrimą ir nustatysite, kaip kinta temperatūra per parą.
Išsiaiškinsite, kas sudaro kietąjį Žemės apvalkalą, ir sužinosite, kas yra litosfera. Nagrinėsite žemyninės ir vandenyninės Žemės plutos skirtumus. Išsiaiškinsite, kodėl juda plokštės, kas vyksta litosferos plokščių pakraščiuose ir kokios reljefo formos dėl to susidaro.
Išsiaiškinsite, kaip galima nustatyti pagrindines ir tarpines pasaulio kryptis. Išmoksite orientuotis pagal Saulę, žvaigždes ir aplinkos požymius, naudojantis kompasu ir globaline padėties nustatymo sistema (GPS).
Stebėdami demonstraciją sužinosite, koks yra svarbiausias klimato susidarymą Žemėje lemiantis veiksnys, išsiaiškinsite, kokie kiti geografiniai veiksniai formuoja klimatą.
Nagrinėdami Lietuvos interaktyvų žemėlapį išsiaiškinsite, į kokias etnografines sritis skirstoma Lietuva, kur jos yra. Sužinosite, kokie pagrindiniai etnografinių sričių ypatumai, kokias tradicijas puoselėja jų gyventojai.
Nagrinėsite Žemės vidinę sandarą, vandenyninės ir žemyninės Žemės plutos skirtumus. Išsiaiškinsite žemės drebėjimų priežastis, aptarsite jų sukeliamus padarinius.
Išsiaiškinsite, kur ledynai buvo paplitę Žemėje per paskutinįjį ledynmetį ir kur jų yra dabar. Aiškinsitės, kodėl susidaro ledynai ir kaip jie juda, kokios svarbiausios ledyno dalys, kaip ledynai formuoja reljefą. Analizuodami kalnų ledyną nagrinėsite, kokios jo dalys ir kokius pėdsakus jis palieka ištirpęs.
Naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu nustatysite Lietuvos geografinę padėtį. Išsiaiškinsite, kokios valstybės ribojasi su Lietuva, pagal nuotraukas nagrinėsite Lietuvos kraštovaizdžius ir sužinosite Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį.
Stebėdami demonstraciją išsiaiškinsite, kaip ir dėl kokių priežasčių vyksta bendroji atmosferos cirkuliacija. Sužinosite, kaip skirstomos oro masės pagal jų susidarymo vietą, kokios oro savybės joms būdingos. Išsiaiškinsite, kaip per metus juda oro masės ir kokią reikšmę šis judėjimas turi geografiniam klimato juostų skirstymui. Sužinosite svarbiausius kiekvienos klimato juostos ypatumus. Išsiaiškinsite, kuo skiriasi jūrinis ir žemyninis klimato tipai.
Nagrinėdami demonstraciją išsiaiškinsite, kas yra vėjas ir kaip jis susidaro. Susipažinsite su pagrindiniais vėjų tipais: pasatu, musonu, brizu, viesulu ir uraganu, jų geografiniais paplitimo regionais ir savybėmis. Išsiaiškinsite, koks vėjų poveikis gamtai ir kaip jie panaudojami žmogaus reikmėms.
Išsiaiškinsite, kas keičia Žemės paviršių ir kas yra dūlėjimas. Nustatysite, kas ardo uolienas, nagrinėsite, kokios paviršiaus formos susidaro dėl dūlėjimo ir dūlėsių pernešimo.
Susipažinsite su pagrindiniais kaimo ir miesto skirtumais, išsiaiškinsite svarbiausius kaimo ir miesto požymius. Nagrinėdami Vilniaus miesto pavyzdį suprasite, kokie veiksniai skatina miestų augimą. Analizuodami žemėlapį nustatysite, kuriuose žemynuose įvairiais laikotarpiais buvo daugiausia didžiųjų pasaulio miestų, kai kuriuos miestus atpažinsite nuotraukose.
Nagrinėdami demonstraciją sužinosite, kodėl vanduo banguoja, kas sukelia potvynius ir atoslūgius, kaip susidaro vandenynų srovės, išsiaiškinsite jų savybes ir judėjimo kryptis. Tai pat sužinosite, kuo vandenynų vandens judėjimas svarbus klimatui, gyvajai gamtai ir žmogaus gyvenimo būdui.