Mokytojo biblioteka

Orų stebėjimas

Tema „Orų stebėjimas“ skirta 6 klasės mokiniams. Ja siekiama atskleisti oro temperatūros kitimo per parą priežastis, supažindinti mokinius su pagrindiniais meteorologijoje naudojamais prietaisais ir paaiškinti jų paskirtį, išmokyti braižyti temperatūrų ir kritulių kiekio kitimo grafikus, diagramas. Kiekvienas temos mokymosi objektas skatina mokinius tyrinėti ir aiškintis atmosferoje vykstančius orų reiškinius, jų padarinius žmogui ir gamtai.

Tiriamasis darbas „Meteorologiniai stebėjimai ir orų prognozės“

Mokiniai, nagrinėdami meteorologinėje aikštėje esančius įrenginius, skirtus fiksuoti ir užrašyti orų duomenis, išsiaiškins orų matavimo prietaisų – anemometro, barometro, higrometro, kritulmačio, termometro ir vėtrungės – reikšmę stebint orus ir sudarant orų prognozes, mokysis skaityti prietaisų rodmenis, apibūdinti orus, apskaičiuoti vidutinę paros, mėnesio temperatūrą, sudaryti mėnesio ir metų oro temperatūros, kritulių diagramas, apskaičiuoti temperatūros amplitudę, taip pat nagrinės oro temperatūros kitimo per parą priežastis. Atlikę tyrimą jie nustatys, kaip kinta temperatūra per parą. Mokiniai mokomi rinkti duomenis, juos sisteminti ir pateikti įrodymais pagrįstas išvadas. Tiriamasis darbas gali būti naudojamas vieną ar daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi gebėjimus ir poreikius.

Žemėlapis ir kartoschema „Orų reiškinių rekordai“

Šis mokymosi objektas skirtas pažymėti, kur Lietuvoje užfiksuota aukščiausia ir žemiausia oro temperatūra, didžiausias kritulių kiekis, išsiaiškinti to priežastis. Lietuvos gamtiniame žemėlapyje mokiniai nurodys vietas, kuriose užfiksuota aukščiausia ir žemiausia oro temperatūra, didžiausias kritulių kiekis, užrašys vietovių pavadinimus, meteorologinio reiškinio pobūdį ir išsiaiškins, dėl kokių priežasčių atsiranda tokie temperatūros ir kritulių kiekio skirtumai. Kurti žemėlapį siūloma jau atlikus tiriamąjį darbą „Meteorologiniai stebėjimai ir orų prognozės“. Prieš pradedant darbą mokiniams reikėtų pristatyti žemėlapio kūrimo įrankį ir jo galimybes. Siūloma kartu su mokiniais išsiaiškinti, ar gyvenamojoje vietovėje nėra užregistruotas meteorologinio reiškinio rekordas. Jei taip, tuomet jį mokiniams siūloma pristatyti plačiau. Galite palyginti Lietuvoje ir kitose pasaulio vietose užregistruotus meteorologinių reiškinių rekordus. Siūloma skirti laiko sukurtam žemėlapiui pristatyti ir apibendrinti, padaryti išvadas. Atkreipkite mokinių dėmesį į patarimus mokiniui. Apie meteorologinius reiškinius Lietuvoje galima paskaityti žinyne arba paieškoti informacijos interneto svetainėse www.meteo.lt., www.orai.lt. Atsižvelgdami į mokinių mokymosi gebėjimus ir poreikius galite parinkti, kuriuos objektus mokiniai turi pažymėti ir taip diferencijuoti bei individualizuoti mokinių darbą.

Minčių žemėlapis „Orų spėjimas senovėje ir prognozės šiandien“

Šį mokymosi objektą rekomenduojama naudoti apibendrinant temą „Orų stebėjimas“. Kurdami minčių žemėlapį mokiniai senolių spėjimus susies su moksliniu gamtos reiškinių paaiškinimu, lygins, kaip orai prognozuojami šiandien. Atkreipkite mokinių dėmesį į patarimus mokiniui. Atlikus šią užduotį rekomenduojama surengti diskusiją. Informacijos apie orų prognozes galima rasti žinyne arba interneto svetainėje www.meteo.lt.

Užduočių lapas „Orų prognozė“

Užduotys skirtos apibendrinti ir pagilinti nagrinėjant kitus šios temos mokymosi objektus įgytas žinias. Jos susijusios su savo aplinkos orų tyrimu, paros, mėnesio, metų temperatūrų ir kritulių diagramų nagrinėjimu. Atlikdami užduotis mokiniai išsiaiškins, kokie prietaisai naudojami orams stebėti meteorologinėje aikštelėje, apibendrins meteorologijoje naudojamų prietaisų sukauptus duomenis, mokysis skaityti šių prietaisų rodmenis, apskaičiuoti vidutinę paros, mėnesio oro temperatūrą, temperatūros amplitudę, nubraižyti mėnesio oro temperatūros ir metų kritulių kiekio kitimo diagramas. Taip pat jie išsiaiškins, kokių nepatogumų ar net pavojų gali sukelti įvairūs meteorologiniai reiškiniai. Prieš atliekant pateiktas užduotis siūloma atidžiai išnagrinėti mokymosi objektą „Meteorologiniai stebėjimai ir orų prognozės“, priminti mokiniams, kaip braižomos diagramos. Užduotis taip pat galima skirti namų darbui.

Pamokos pavyzdys

Pamokos tema: Orų stebėjimas

Bendrosios programos

2. Geografinės informacijos skaitymas

Nuostatos: Geografinės informacijos skaitymas

Gebėjimai: 2.5. Naudojantis schemomis ir klimato žemėlapiais, mokėti apibūdinti paros, mėnesio ir metų orus. Skaityti meteorologijoje naudojamų prietaisų rodmenis.

Žinios ir supratimas: 2.5.1. Paaiškinti, kodėl Saulės šiluma ir šviesa Žemės paviršiuje pasiskirsto netolygiai. Paaiškinti oro temperatūros kitimo per parą priežastis. Analizuoti temperatūros ir slėgio kitimą kylant į kalnus ir leidžiantis nuo jų.

4. Aplinkos pažinimas ir tyrimai

Nuostatos: Noriai ir saugiai tyrinėti gamtinę ir socialinę aplinką.

Gebėjimai: 4.3. Dirbant individualiai, grupėje, klasėje ir artimiausioje savo aplinkoje, atlikti nesudėtingą tyrimą, pateikti jo rezultatus. Apmąstyti tyrimo sėkmes ir nesėkmes.

Žinios ir supratimas: 4.3.1. Paaiškinti, kas yra tyrimų rezultatas ir kas yra išvada.

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti mokinius su meteorologinėje aikštelėje esančiais prietaisais, ką ir kaip matuoti termometru, kritulmačiu, barometru, higrometru, anemometru, vėtrunge, kaip, remiantis gautais duomenimis, apibūdinti orus. Atlikę tyrimą mokiniai nustatys, kaip kinta temperatūra per parą.

Mokymosi uždaviniai:

Įvardysiu pagrindinius meteorologijoje naudojamus prietaisus orams stebėti ir paaiškinsiu jų paskirtį.
Mokysiuosi skaityti orų stebėjimams naudojamų matavimo prietaisų rodmenis.
Išsiaiškinsiu, kokie rodikliai lemia orų pasikeitimus.
Mokysiuosi apskaičiuoti vidutinę paros oro temperatūrą, temperatūros amplitudę.

Veikla

1. Pamoka organizuojama kompiuterių klasėje. Jei kiltų nesklandumų, demonstracija būtų rodoma visai klasei panaudojant projektorių.

2. Pamoka pradedama klausimais mokiniams: „Iš kur sužinote apie orų pasikeitimus?“, „Ar esate girdėję orų prognozes dienai ar savaitei?“ Mokiniai savarankiškai nagrinėja tiriamojo darbo „Meteorologiniai stebėjimai ir orų prognozės“ 1 kadrą, kuriame rodoma meteorologinė aikštelė su prietaisais. Mokiniai, spustelėdami interaktyvius rutuliukus, susipažįsta su orų matavimo prietaisais: termometru, kritulmačiu ir kritulių rūšimis, barometru ir jo rodmenimis, higrometru, anemometru ir vėjo stiprumu, vėtrunge, išsiaiškina, kad vėjo krypties ir stiprumo rodmenys vaizduojami vėjų rože.

3. Mokiniai savarankiškai nagrinėja tiriamojo darbo 2 kadrą ir išsiaiškina, kokiais būdais surenkami oro rodiklių duomenys ir kur jie panaudojami.

4. Nagrinėdami tiriamojo darbo 3 kadrą mokiniai stebi, kaip keičiasi oro temperatūra ir kokie vyksta meteorologiniai reiškiniai. Jie išsiaiškina, kaip apskaičiuoti vidutinę paros temperatūrą, temperatūros amplitudę.

5. Mokiniams išdalijami darbo lapai „Meteorologiniai stebėjimai ir orų prognozės“. Skiriama užduotis temperatūrą ir pastebėtus reiškinius užsirašyti darbo lape, apskaičiuoti vidutinę paros temperatūrą, temperatūros amplitudę. Išanalizavę tyrimo duomenis mokiniai turi pateikti išvadą, nuo ko priklauso oro temperatūros kitimas per parą.

6. Pamokos pabaigoje mokinių darbo lapai surenkami ir įvertinami.

7. Refleksija. Mokiniai papasakoja, kaip jiems sekėsi atlikti užduotis, su kokiais sunkumais susidūrė, kas buvo lengva ir ką dar norėtų sužinoti.