Mokytojo biblioteka

Natūralus ir žmogaus pakeistas kraštovaizdis

Tema „Natūralus ir žmogaus pakeistas kraštovaizdis“ nagrinėjama 7–8 klasėse. Temos mokymosi objektuose pateikiama kraštovaizdžio samprata, lyginami natūralūs ir žmogaus paveikti kraštovaizdžiai, išskiriami jų komponentai. Mokiniai aiškinsis, kas ir dėl kokių priežasčių keičia kraštovaizdžius, kaip tai veikia aplinką, kodėl ir kaip saugomi kraštovaizdžiai. Analizuodami įvairius kraštovaizdžius mokiniai susipažins su jų įvairove.

Demonstracija „Kraštovaizdžiai pasaulyje ir Lietuvoje“

Demonstracija skirta 7–8 klasių mokiniams supažindinti su kraštovaizdžių įvairove, jų susidarymu ir kaita.

Analizuojant demonstraciją svarbu ją sieti su kitais mokymosi objektais. Pavyzdžiui, aiškinantis, kaip ir dėl kokių priežasčių keičiasi kraštovaizdis, analizuojant žmogaus veiklą, siūloma prisiminti demonstraciją „Miestų augimas“, kurioje pristatomas Vilniaus miesto augimas. Analizuojant natūralius kraštovaizdžius ar kraštovaizdžių įvairovę vertėtų prisiminti demonstraciją „Žemės paviršiaus ardymas“. Joje pateikiamą informaciją galėtumėte panaudoti nagrinėdami šios demonstracijos nuotraukas, aiškindamiesi, kaip susiformavo vienas ar kitas gamtos reiškinys. Taip pat rekomenduojama pasinaudoti žinyne pateikiama informacija.

Komiksas „Koks buvo, yra ir bus Ignalinos kraštas?“

Kuriant komiksą apie Ignalinos atominę elektrinę ir jos apylinkes svarbu atskleisti teritorijos kaitą laikui bėgant. Svarbiausia skatinti mokinius išryškinti, kokie nauji kraštovaizdžio komponentai atsirado, kaip jie pakeitė aplinką, kaip tai veikė ir tebeveikia gyvąją gamtą.

Kurdami komiksą mokiniai turėtų analizuoti pagrindinius Ignalinos atominės elektrinės statymo ir plėtros etapus, todėl rekomenduotina pasakojimą suskirstyti į keturis etapus. Pirmajame siūloma išryškinti natūralaus kraštovaizdžio komponentus ir gamtos švarą. Antrajame etape galima pristatyti Ignalinos atominės elektrinės statymo istoriją, nusakant pagrindinę jos paskirtį, ypatumus, įvardijant žmogaus sukurtus kraštovaizdžio elementus. Trečiajame etape siūloma išryškinti atominės elektrinės darbą, jos reikšmę Lietuvos ūkiui ir pramonei. Ketvirtajame etape reikėtų pabrėžti jos uždarymą ir perspektyvas, aptarti galimus projektus, įvertinti, kaip gali pasikeisti Visagino miestas ir gyventojų gyvenimo būdas; kaip teritorija galėtų būti panaudojama ateityje. Komiksą rekomenduojama baigti 1–2 apibendrinančiomis išvadomis.

Minčių žemėlapis „Kraštovaizdžio samprata“

Minčių žemėlapį rekomenduojama kurti apibendrinant temą „Natūralus ir žmogaus pakeistas kraštovaizdis“. Siūloma nuo sąvokos debesėlyje „Kraštovaizdis“ nuvesti tris šakas – „Kaip skirstomi kraštovaizdžiai?“, „Kraštovaizdžio elementai“ ir „Kas kuria kraštovaizdį?“ Kuriant minčių žemėlapį rekomenduojama ne tik rašyti žodžius (pavyzdžiui, vardyti kraštovaizdžio komponentus), bet ir jį iliustruoti iš galerijos pasirenkamais kraštovaizdžio ir jo komponentų paveikslėliais.

Užduočių lapas „Tyrinėju kraštovaizdžius“

Užduotys skirtos apibendrinti ir pagilinti žinias, įgytas nagrinėjant temos mokymosi objektus. Todėl prieš atliekant užduotis rekomenduojama prisiminti demonstraciją „Kraštovaizdžiai Lietuvoje ir pasaulyje“. Ieškant informacijos apie pasaulio regionus, kuriuose žmogaus veikla juntama labiausiai, rekomenduojama nesitenkinti vien internetu, bet naudotis ir pažintiniuose žurnaluose, žinyne pateikiama informacija. Užduotys, susijusios su tiriamąja veikla (gyvenamosios vietovės tyrimas, pasaulio pakeistų kraštovaizdžių analizė), gali būti plėtojamos vykdant projektines ar grupines veiklas ir pristatomos viešai.