Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Kūrybinė laboratorija Testai Žinynas Užduočių lapai






Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje




Geografinės informacijos skaitymas




Regionų pažinimo raiška




Aplinkos pažinimas ir tyrimai




Visos temos Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Mokytojo biblioteka > Litosferos plokštės ir jų judėjimas

Mokytojo biblioteka

Litosferos plokštės ir jų judėjimas

Tema „Litosferos plokštės ir jų judėjimas“ skirta 7–8 klasių mokiniams. Šios temos mokymosi objektuose aiškinama Žemės vidinė sandara ir procesai, kurie keičia mūsų planetos paviršių. Mokiniai skatinami atrasti vandenyninės ir žemyninės Žemės plutos skirtumus. Analizuojant animaciją išsiaiškinama, kaip juda litosferos plokštės ir kokios paviršiaus formos susidaro jų sandūroje. Mokiniai turi galimybę atlikti tyrimą, įrodantį žemynų dreifo teoriją.

Temai nagrinėti galima skirti 2–3 pamokas. Organizuojant mokymąsi siūloma pradėti nuo demonstracijos „Žemės sandara ir litosferos plokščių judėjimas“, paskui įtvirtinti žinias kuriant kartoschemą „Pasaulio tektonika“. Siekiant pagilinti ir įtvirtinti žinias, atliekamos užduočių lapo „Žemės paviršius“ užduotys. Vėliau mokiniai gali atlikti tiriamąjį darbą „Žemynų dreifas“. Temą apibendrinti galima kuriant istoriją „Islandija – sala ant tolstančių litosferos plokščių“. Ją kurdami mokiniai gali kūrybiškai atskleisti įgytas žinias apie litosferos plokščių pakraščiuose vykstančius procesus. Mokiniai savo žinias ir gebėjimus, įgytus mokantis šią temą, gali pasitikrinti atlikdami testą.

 

Demonstracija „Žemės sandara ir litosferos plokščių judėjimas“

Ši demonstracija skirta susipažinti su vidine Žemės sandara ir litosferos srautų temperatūrų skirtumais. Aiškinamos vandenyninės ir žemyninės Žemės plutos ypatybės: storis, amžius, uolienų sudėtis. Nagrinėdami animaciją mokiniai matys magmos judėjimo srautus mantijoje, litosferos plokščių judėjimo kryptis. Animacijomis paaiškinama, kokie yra litosferos plokščių pakraščių sandūros tipai. Analizuodami pateikiamą medžiagą mokiniai išmoks susieti Žemės reljefo formas su litosferos plokščių judėjimu. Demonstracija gali būti naudojama vieną ar daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi gebėjimus ir poreikius. Jei tema nagrinėjama kelias pamokas, demonstracija gali būti naudojama kaip priminimas.

 

Žemėlapis  ir kartoschema „Pasaulio tektonika“

Sudarydami kartoschemą mokiniai įgis gebėjimą pagal reljefo formas nustatyti litosferos plokščių judėjimo tipą ir įvardyti objektus, kurie susidaro litosferos plokščių pakraščiuose. Prieš pradedant kurti kartoschemą mokinius reikėtų supažindinti su žinyne esančiu tektoninio žemėlapio apibūdinimu („Tektoninis žemėlapis“). Kartoschemos kūrimas gali užtrukti kelias pamokas arba tai gali būti namų darbų užduotis, jei mokykloje nėra galimybės dirbti kompiuterių klasėje. Atsižvelgdamas į mokinių mokymosi gebėjimus ir poreikius mokytojas gali parinkti, kokius paviršiaus objektus mokiniai turi pažymėti kartoschemoje, ir taip diferencijuoti mokinių darbą.

 

Užduočių lapas „Žemės paviršius“

Užduočių lapas skirtas įtvirtinti jau įgytas žinias ir supratimą apie litosferos plokštes. Prieš pradedant atlikti užduočių lapo užduotis paskatinkite mokinius panagrinėti žinyno straipsnius „Reljefas“ ir „Tektoninis lūžis“, jie padės mokiniams atlikti užduotis. Atlikdami 1 užduotį mokiniai aiškinsis, kurios Žemės vietos yra tektoniškai aktyvios, o kurios ramios, gebės atpažinti šias sritis pagal reljefo formas. 2 užduotyje nagrinėdami Afrikos tektoninio lūžio teritoriją mokiniai pritaikys įgytas žinias ir mokysis prognozuoti.

 

Tiriamasis darbas „Žemynų dreifas“

Šis darbas atliekamas 7 klasėje. Jis skirtas susipažinti su Alfredo Vėgenerio žemynų dreifo teorija ir aptarti žemynų dreifo įrodymus. Stebėdami animaciją mokiniai išsiaiškins, kaip keitėsi žemynų vaizdas praeityje, o patys modeliuodami Gondvanos žemyną ieškos žemynų dreifo teorijos įrodymų. Savo pastebėjimus jie apibendrins darbo lape ir padarys išvadas. Atliekant 2.3 užduotį mokiniams reikėtų pasiūlyti pasinaudoti žinyno straipsniu „Gyvūnų įvairovė žemynuose“. Atlikdami 3 užduotį mokiniai gali kūrybiškai prognozuoti, kaip toliau keisis Žemės vaizdas.

 

Istorija „Islandija – sala tarp tolstančių litosferos plokščių“

Istoriją rekomenduojama kurti 7 klasėje nagrinėjant litosferos plokščių judėjimą arba 8 klasėje nagrinėjant Šiaurės Europos regioną. Ši kūrybinė užduotis skirta apibendrinti ir pasikartoti temą „Litosferos plokštės ir jų judėjimas“. Kurdami istoriją mokiniai sužinos apie Islandijos susidarymą ir joje vykstančius seisminio aktyvumo procesus. Šią užduotį mokiniai gali atlikti grupelėmis klasėje arba individualiai namuose. Kas yra seisminiai rajonai, mokiniai gali sužinoti iš žinyno straipsnio „Seisminiai rajonai“, o apie ugnikalnio susidarymą ir išsiveržimą gali prisiminti pažiūrėję demonstraciją „Kodėl išsiveržia ugnikalniai“.

 

 

Pamokos pavyzdys

 

Pamokos tema: „Žemynų dreifas“

 

Bendrosios programos

2. Geografinės informacijos skaitymas

Nuostatos: Suvokti geografinių šaltinių reikšmę aiškinantis gamtos ir visuomenės dėsningumus.

Gebėjimai:

2.3. Analizuojant tektoninius žemėlapius ir paveikslus, nustatyti geologinės Žemės raidos ir dabartinio Žemės paviršiaus ryšį.

2.4. Naudojantis šaltiniais, analizuoti dabartinio Žemės paviršiaus kitimą dėl vidinių ir išorinių veiksnių.

Žinios ir supratimas:

2.3.1. Apibūdinti žemyninę ir vandenyninę Žemės plutą. Nurodyti mineralų ir uolienų skirtumus. Paaiškinti, kaip susidaro nuosėdinės, magminės ir metamorfinės uolienos. Nurodyti litosferos plokščių judėjimo kryptis, paaiškinti vykstančius procesus ir jų padarinius (kalnodara, vulkanizmas, žemės drebėjimai).

4. Aplinkos pažinimas ir tyrimai.

 

Nuostatos: Noriai ir saugiai tyrinėti gamtinę ir socialinę aplinką.

Gebėjimai:

4.1. Pagal pavyzdį susiplanuoti ir atlikti tyrimus. Tinkamai užrašyti atlikto tyrimo rezultatus, jausti atsakomybę už atliktą darbą. Tobulinti įgūdžius dirbant individualiai, grupėje; klasėje ir artimiausioje aplinkoje.

Žinios ir supratimas: 4.1.1. Pateikti gamtinės ir socialinės aplinkos elementų pavyzdžių.

 

Mokymosi uždaviniai:

Paaiškinsiu A. Vėgenerio žemynų dreifo teoriją.

Pateiksiu 2–3 įrodymus, kad dabartiniai žemynai susidarė iš vieno žemyno jam suskilus.

 

Veikla

1. Pamoka organizuojama kompiuterių klasėje. Jei kiltų nesklandumų, demonstracija būtų rodoma visai klasei panaudojant projektorių.

2. Pamoka pradedama skaidre, kurioje rodoma sujungta Pietų Amerika ir Afrika. Mokinių klausiama: „Kaip manote, kodėl šių žemynų kontūrai sutampa?“

3. Mokiniai pasikartoja Žemės sandarą ir prisimena, kas išjudina litosferos plokštes. Jei reikia, pakartotinai parodomas demonstracijos „Žemės sandara ir litosferos plokščių judėjimas“ 3 kadras.

4. Mokiniams išdalijami darbo lapai „Žemynų dreifas“.

5. Mokiniai savarankiškai nagrinėdami tiriamojo darbo „Žemynų dreifas“ 1 kadrą išsiaiškina, kas pirmasis pateikė žemynų dreifo teoriją, kaip skilo žemynai, kaip vadinami senieji žemynai. Atlieka darbo lapo 1 užduotį.

6. Tiriamojo darbo „Žemynų dreifas“ 2 kadre mokiniai modeliuoja Gondvanos žemyną ir pagal žemynų kontūrus, fosilijų ir dabartinių gyvūnų paplitimą pateikia žemynų dreifo teorijos įrodymų. Atlieka darbo lapo 2 užduotį. Atliekant šią užduotį mokiniams siūloma pasinaudoti žinyno straipsniu „Gyvūnų įvairovė žemynuose“ ir knyga „Pažinimo džiaugsmas. Gyvoji gamta“, Lietuvos enciklopedijų redakcija, 1991, Vilnius, p. 186–187.

7. Atlikdami darbo lapo 3 užduotį mokiniai žemėlapyje nubraižo, kaip žemynų išsidėstymas galėtų atrodyti po 30 mln. metų.

8. Pamokos pabaigoje mokinių darbo lapai surenkami ir įvertinami.

9. Refleksija. Mokiniai papasakoja, kaip jiems sekėsi atlikti užduotis, su kokiais sunkumais susidūrė, kas buvo lengva ir ką dar norėtų sužinoti.