Mokytojo biblioteka

Klimato juostos ir klimato tipai

Tema „Klimato juostos ir klimato tipai“ skirta 7–8 klasių mokiniams. Ja siekiama paaiškinti, kuo remiantis išskiriama klimato juostos ir tipai, analizuojama pagrindinių ir pereinamųjų (tarpinių) klimato juostų būdingiausios savybės, jų pasiskirstymas Žemėje.

Demonstracija „Bendroji atmosferos cirkuliacija ir Žemės klimatas“

Nagrinėdami demonstraciją mokiniai išsiaiškins, dėl kokių priežasčių vyksta bendroji atmosferos cirkuliacija, pagal ką klimato juostos yra skirstomos į pagrindines ir pereinamąsias (tarpines). Sužinos svarbiausius jūrinio ir žemyninio klimato tipų skirtumus. Papildomai rekomenduojama panagrinėti 6 klasei skirtą temos „Vėjai“ demonstraciją „Vėjų susidarymas“. Ją analizuojant reikėtų atkreipti mokinių dėmesį į pasatų ir musonų susidarymą, jų įtaką klimatui. Demonstracija „Bendroji atmosferos cirkuliacija ir Žemės klimatas“ gali būti naudojama vieną ar daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi gebėjimus ir poreikius.

Užduočių lapas „Klimato įvairovė“

Užduotys skirtos apibendrinti įgytas žinias. Jas rekomenduojama atlikti tuomet, kai bus išnagrinėti kiti šios temos mokymosi objektai ir bus atliktos juose pateikiamos užduotys. Atliekant 1 užduotį rekomenduojama demonstracijoje „Vėjų susidarymas“ panagrinėti pasatų susidarymą. Atlikus 2 užduotį siūloma plačiau susipažinti su subarktinės klimato juostos ypatumais ir paanalizuoti žinyno straipsnelį „Daugiametis įšalas“. 3 užduočiai atlikti reikalingas pasaulio politinis žemėlapis. 4 užduotį – klimatogramų analizę – rekomenduojama atlikti grupėmis, skiriant išanalizuoti 1–2 klimatogramas ir atsakyti į nurodytus klausimus. 5 užduotį galima skirti atlikti namuose.

Istorija „Klimato įtaka žmonių gyvenimo būdui“

Rekomenduojama istoriją kurti išnagrinėjus demonstraciją „Bendroji atmosferos cirkuliacija ir Žemės klimatas“. Kurdami istoriją mokiniai turėtų paaiškinti, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą: aprangą, mitybą, architektūrą, ūkinę veiklą ir pan. Pagal poreikį šią užduotį galima skirti atlikti klasėje arba namuose, dirbti individualiai arba grupėmis. Sukurtas istorijas siūloma pristatyti ir aptarti klasėje, panaudoti temai apibendrinti.

Žemėlapis ir kartoschema „Pasaulio klimato juostos“

Užduotis skirta nagrinėti pasaulio klimato juostas ir jų išsidėstymą Žemėje. Naudodamiesi žemėlapio sudarymo įrankiu mokiniai išsiaiškins pagrindinių ir pereinamųjų (tarpinių) klimato juostų išsidėstymą Žemėje, užrašys jų pavadinimus. Rekomenduojama užduotį atlikti išnagrinėjus demonstraciją „Bendroji atmosferos cirkuliacija ir Žemės klimatas“. Užduotį mokiniai gali atlikti individualiai ar poromis kompiuterių klasėje arba namuose.

Pamokos pavyzdys

Pamokos tema: „Klimato juostos ir klimato tipai“

Bendrosios programos

2. Geografinės informacijos skaitymas

Nuostatos: Argumentuotai vertinti įvairių skirtingų geografinių šaltinių informaciją, suvokti geografinių šaltinių reikšmę aiškinantis gamtos ir visuomenės dėsningumus.

Gebėjimai: 2.4. Analizuojant ir lyginant klimato žemėlapius ir klimatogramas, vertinti klimatą formuojančius veiksnius, jų įtaką skirtingų klimato juostų susidarymui.

Žinios ir supratimas: 2.4.2. Išvardyti klimatą formuojančius veiksnius, apibūdinti juos, mokėti paaiškinti klimatogramas. 2.4.3. Nurodyti pagrindines ir tarpines klimato juostas, apibūdinti pagrindines jų savybes. 2.4.4. Paaiškinti klimato įtaką žmonių gyvenimo būdui.

Mokymo uždaviniai:

Nagrinėjant klimato žemėlapius, klimatogramas, analizuojant daugiamečius klimato rodiklius, išaiškinti geografinės platumos, nuotolio nuo jūros, vandenyno srovių, Žemės paviršiaus ir vyraujančių vėjų įtaką klimato juostų (arktinės, subarktinės, vidutinių platumų, subtropinės, atogrąžų, subekvatorinės, pusiaujo) ir tipų (jūrinio ir žemyninio) susidarymui.

Analizuojant geografinės informacijos šaltinius išaiškinti, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą (veiklą, kultūrą ir kt.).

Mokymosi uždaviniai:

Nagrinėdamas klimato žemėlapius, klimatogramas, analizuodamas daugiamečius klimato rodiklius, išsiaiškinsiu geografinės platumos, nuotolio nuo jūros, vandenyno srovių, Žemės paviršiaus ir vyraujančių vėjų įtaką klimato juostų (arktinės, subarktinės, vidutinių platumų, subtropinės, atogrąžų, subekvatorinės, pusiaujo) ir tipų (jūrinio ir žemyninio) susidarymui.

Analizuodamas geografinės informacijos šaltinius išsiaiškinsiu, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą (veiklą, kultūrą ir kt.).

Veikla

Pateikiamas pamokos planas, kai dirbama kompiuterių klasėje. Jei nėra galimybės pamoką vesti kompiuterių klasėje, galima nagrinėti demonstraciją ir atlikti kitas veiklas panaudojant multimediją.

1. Pamoka pradedama minčių lietumi – kokie veiksniai lemia klimato susidarymą. Mokiniai išsako savo mintis, mokytojas jas užrašo lentoje.

2. Mokiniai savarankiškai nagrinėja demonstracijos „Bendroji atmosferos cirkuliacija ir Žemės klimatas“ 1 kadrą ir išsiaiškina bendrosios atmosferos cirkuliacijos priežastis. Apibendrinama, kad svarbiausia bendrosios atmosferos cirkuliacijos priežastis – netolygus Saulės šilumos pasiskirstymas ir Žemės sukimasis.

3. Mokytojas paaiškina, kad dėl atmosferos cirkuliacijos formuojasi vėjai, susidaro oro masės, kurių judėjimas lemia skirtingų Žemės vietų klimatą.

4. Nagrinėjamas žinyno straipsnelis „Oro masių tipai“. Išsiaiškinama oro masių tipai pagal geografinę jų židinių susidarymo padėtį: arktinės / antarktinės, vidutinių platumų, atogrąžų ir pusiaujo. Mokytojas paaiškina, kad pagal tai, kur jos susidaro – virš vandenynų ar sausumos, – yra išskiriamos jūrinės ir žemyninės oro masės.

5. Mokiniai savarankiškai nagrinėja demonstracijos „Bendroji atmosferos cirkuliacija ir Žemės klimatas“ 2 kadrą – klimato juostas. Išanalizavus šį kadrą, mokytojui galima mokinius suskirstyti grupėmis ir joms skirti užduotį pristatyti nurodytos klimato juostos ypatumus ir geografinį paplitimą Žemėje. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į kiekvienos klimato juostos vietovių būdingas klimatogramas: vidutinę metinę oro temperatūrą, metinę temperatūros amplitudę, kritulių kiekį, kritulių pasiskirstymo per metus dėsningumus. Apibendrinant pabrėžiama, kad klimato juostos, kuriose visus metus vyrauja viena tose platumose susidariusi oro masė, vadinamos pagrindinėmis, o klimato juostos, kuriose oro masės keičiasi sezoniškai, t. y. atslenka iš gretimų šiauriau ir piečiau esančių pagrindinių klimato juostų, vadinamos pereinamosiomis (tarpinėmis).

6. Mokiniai savarankiškai nagrinėja demonstracijos „Bendroji atmosferos cirkuliacija ir Žemės klimatas“ 3 kadrą – klimato tipus. Mokytojas pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys išskiriant klimato tipus – atstumas nuo jūros. Analizuodami Dublino, Hamburgo, Vilniaus, Maskvos ir Kazanės oro temperatūros ir kritulių duomenis, mokiniai išsiaiškina svarbiausius jūrinio ir žemyninio klimato tipų požymius.

7. Mokytojas paaiškina, kad be jūrinio ir žemyninio klimato tipų dar išskiriami pereinamasis, musoninis ir Viduržemio pajūrio klimato tipai. Analizuojamas žinyno straipsnelis „Klimato tipai“.

8. Mokiniai poromis arba grupėmis atlieka žemėlapio ir kartografijos kūrimo užduotį „Pasaulio klimato juostos“. Naudodamiesi žemėlapio sudarymo įrankiu, mokiniai sudėlioja pagrindinių ir pereinamųjų (tarpinių) klimato juostų išsidėstymą Žemėje, užrašo jų pavadinimus.

9. Mokiniai atlieka užduočių lapo „Klimato įvairovė“ 1 užduotį ir įtvirtina žinias apie bendrąją atmosferos cirkuliaciją, jos priežastis. Atliktos užduotys aptariamos.

10. Mokiniai atlieka užduočių lapo 3 užduotį ir išsiaiškina, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo tankumą Žemėje.

11. Namų darbui skiriamos užduočių lapo 2, 4 ir 5 užduotys. Galima užduotis skirti pasirinktinai, suskirstyti grupėmis, diferencijuoti.

12. Individualus arba grupinis namų darbas – istorijos „Klimato įtaka žmonių gyvenimo būdui“ kūrimas. Rekomenduojama užduotį skirti to pageidaujantiems mokiniams.

13. Refleksija. Mokiniai pasakoja, kaip jiems sekėsi dirbti savarankiškai ir grupėmis.