Mokytojo biblioteka

Išoriniai veiksniai, keičiantys Žemės paviršių

Tema „Išoriniai veiksniai, keičiantys Žemės paviršių“ skirta mokytis atpažinti ir paaiškinti uolienų dūlėjimą, jį sukeliančius veiksnius ir dūlėjimo tipus, naujų žemės paviršiaus formų susidarymą. Tema nagrinėjama 7–8 klasėse. Jai skiriamos 2–3 pamokos. Atsižvelgiant į mokyklos galimybes, pamokas patartina organizuoti kompiuterių klasėje. Mokymąsi siūloma pradėti nuo demonstracijos „Žemės paviršiaus ardymas“ peržiūros ir analizės. Išnagrinėjus dūlėjimą lemiančius veiksnius ir tipus, sudaromas minčių žemėlapis „Ūkinė veikla spartina uolienų dūlėjimą“, padedantis įtvirtinti sukauptas žinias. Siekiant pagilinti temos žinias, atliekamos užduočių lapo „Išorinių veiksnių suformuotas Žemės paviršius“ užduotys. Apibendrinant temą, kuriamas komiksas „Baidarių žygis Žeimenos upe“. Mokiniai savo žinias ir gebėjimus, įgytus nagrinėjant temos mokymosi objektus, gali pasitikrinti atlikdami testo užduotis.

Demonstracija „Žemės paviršiaus ardymas“

Demonstraciją siūloma nagrinėti tada, kai mokiniai jau yra susipažinę su litosferos plokščių judėjimu ir dėl šio judėjimo susidarančiomis Žemės paviršiaus formomis. 1 kadras skirtas išsiaiškinti, kas sukelia uolienų dūlėjimą ir kaip jis vyksta, kokie yra uolienų dūlėjimo tipai. Nagrinėjant 1 kadro pokadrį apie temperatūros svyravimų daromą įtaką uolienų irimui, atkreipkite mokinių dėmesį į termometro rodmenis. 2 kadre parodoma, kokios paviršiaus formos susidaro dėl dūlėjimo ir dūlėsių pernešimo. Mokiniai turėtų pasimokyti atpažinti, kokios paviršiaus formos susidaro dėl ardymo ir kokios dėl klostymo. Taip pat mokiniams vertėtų priminti apie ledynų ardomąją veiklą – „Ledynų paplitimas ir susidarymas“.

Minčių žemėlapis „Ūkinė veikla spartina uolienų dūlėjimą“

Minčių žemėlapį galima naudoti įtvirtinant ir pagilinant žinias apie dūlėjimą, įgytas nagrinėjant demonstraciją „Žemės paviršiaus ardymas“. Sudarydami žemėlapį mokiniai turėtų prisiminti, kas yra uolienų dūlėjimas, skirti dūlėjimo tipus (fizinis, cheminis ir biologinis), nagrinėti, kaip žmogaus ūkinė veikla spartina dūlėjimą ir dūlėsių pernešimą. Mokiniams vertėtų pabrėžti, kad žmogaus ūkinė veikla prisideda prie visų trijų dūlėjimo tipų, todėl tai turėtų atsispindėti ir sukurtuose minčių žemėlapiuose.

Užduočių lapas „Išorinių veiksnių suformuotas Žemės paviršius“

Užduočių lapą patartina naudoti išanalizavus demonstracijos „Žemės paviršiaus ardymas“ ir minčių žemėlapio „Ūkinė veikla skatina uolienų dūlėjimą“ mokymosi objektus arba juos analizuojant. Atlikdami užduotis mokiniai įtvirtins supratimą apie fizinį ir cheminį vandens ir vėjo sukeltą dūlėjimą, išsiaiškins, kokios paviršiaus formos susidaro dėl vėjo ir vandens veiklos. Atlikdami užduotis mokiniai nagrinės ne tik dykumose ir Pietų Europoje vykstančius procesus, jų sukuriamą Žemės paviršių, bet ir turės galimybę palyginti su Lietuvoje vėjo ir vandens sukuriamu paviršiumi. Atlikdami užduotis mokiniai turėtų išanalizuoti ir žinyno straipsnelį „Karstas“, kuriame pateikiama platesnė informacija apie karstinį procesą ir dėl jo susidarančias Žemės paviršiaus formas.

Komiksas „Baidarių žygis Žeimenos upe“

Komiksą siūloma kurti apibendrinant temą „Išoriniai veiksniai, keičiantys Žemės paviršių“ ir pabrėžiant saugų elgesį vandenyje. Kurdami komiksą mokiniai ugdosi kūrybiškumą ir gebėjimą pritaikyti sukauptas žinias. Ši užduotis skirta pasikartoti tai, kas jau žinoma apie dūlėjimo procesą ir dūlėsių pernešimą veikiant vandeniui, taip pat pagilinti žinias. Žinyno straipsnelyje „Upės krantai“ pateikiama schema, padedanti mokiniams išsiaiškinti, kurie upės krantai yra ardomi, o kurie klostomi, kaip tai veikia upės tėkmė. Mokinius reikia paskatinti apmąstyti, kokį krantą reikėtų pasirinkti poilsiui ir nakvynei. Jie turėtų argumentuoti savo pasirinkimą. Sukurtus komiksus siūloma pristatyti ir aptarti klasėje, paskatinti mokinius išsakyti savo mintis. Jei dirbama poromis ar grupėmis, komiksus galima aptarti su kitomis grupėmis ir koreguoti. Sukurtus komiksus galima pritaikyti, jei klasė sugalvotų organizuoti baidarių žygį.

Į šią užduotį galima integruoti saugaus elgesio ugdymą. Prieš skiriant mokiniams kurti komiksą pravartu surengti diskusiją naudojantis mokymosi objektu „Pavojai gamtoje įvairiais metų laikais“ ir panagrinėti, kokie pavojai gali tykoti iškylaujant gamtoje pavasarį, vasarą ir rudenį. Patarimų, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių, galima rasti komikso „Saugus poilsis prie vandens telkinių“ „Pagalboje“.

Pamokų ciklo (2 pamokos) pavyzdys

Pamokų ciklo tema: „Žemės paviršiaus ardymas“

Bendrosios programos

2. Geografinės informacijos skaitymas

Nuostatos: Argumentuotai vertinti įvairių skirtingų geografinių šaltinių informaciją. Suvokti geografinių šaltinių reikšmę aiškinantis gamtos ir visuomenės dėsningumus.

Gebėjimai: 2.3. Analizuojant tektoninius žemėlapius ir paveikslus, nustatyti geologinės Žemės raidos ir dabartinio Žemės paviršiaus ryšį. Naudojantis šaltiniais, analizuoti dabartinio Žemės paviršiaus kitimą dėl vidinių ir išorinių veiksnių.

Žinios ir supratimas: 2.3.3. Apibūdinti, koks yra išorinių jėgų poveikis pagrindinių paviršiaus formų susidarymui. Paaiškinti, kaip žmonių veikla veikia Žemės paviršių.

Mokymo uždaviniai:

Supažindinti mokinius su išorinių veiksnių sukeltu uolienų dūlėjimu ir dėl jo susiformavusiomis paviršiaus formomis.

Mokymosi uždaviniai:

Nagrinėdami iliustracijas ir animaciją mokiniai išsiaiškins, kas yra uolienų dūlėjimas.

Nagrinėdami iliustracijas ir animaciją mokiniai įvardys dūlėjimą lemiančius veiksnius.

Mokiniai pagal iliustracijas palygins ir apibūdins skirtingus dūlėjimo tipus.

Analizuodami iliustracijas mokiniai aiškinsis, kokios reljefo formos susidaro vykstant dūlėjimui ir dūlėsių pernešimui.

Sudarydami minčių žemėlapį mokiniai išsiaiškins žmonių ūkinės veiklos įtaką uolienų dūlėjimui.

Veikla

1. Pamoka pradedama minčių lietumi – kas suformavo Žemės paviršių. Mokiniai išsako savo mintis, mokytojas jas užrašo lentoje. Apibendrinama sukaupta informacija ir sugrupuojami pateikti atsakymai į vidinius (žemės gelmių) ir išorinius veiksnius.

2. Dirbdami poromis (kompiuterių klasėje) mokiniai analizuoja demonstraciją „Žemės paviršiaus ardymas“ ir ieško išorinių veiksnių. Analizuodami 1 kadrą mokiniai išsiaiškina, kas yra dūlėjimas ir sąsiuviniuose sudaro schemą „Dūlėjimo tipai“, joje išskiria tipus ir pateikia po pavyzdį. Mokiniams pabrėžiama, kad gyvi organizmai uolienas ardo ir fiziškai, ir chemiškai. Diskutuodami mokiniai išsiaiškina, kokioms klimato sąlygoms esant intensyviau vyksta cheminis, fizinis ir biologinis dūlėjimas.

3. Dirbdami poromis mokiniai analizuoja demonstracijos „Ledynų paplitimas ir susidarymas“ 3–4 kadrus ir nustato, kaip ledynai keičia Žemės paviršių. Prisimena, kokių klimato sąlygų reikia, kad ledynai judėtų.

4. Nagrinėdami demonstracijos „Žemės paviršiaus ardymas“ 2 kadrą mokiniai analizuoja kraštovaizdžių nuotraukas, lygina jose pavaizduotas reljefo formas, apibūdina, kaip jos susidarė. Pabrėžiama, kad sudūlėjusios uolienos nelieka suirimo vietoje, o yra pernešamos ir suklostomos kitur. Jei nevyktų dūlėsių pernešimas, nutrūktų dūlėjimo procesas. Mokiniams pateikiamas klausimas, kodėl taip yra, jie skatinami išsakyti ir argumentuoti savo nuomonę.

5. Mokiniai atlieka užduočių lapo „Išorinių veiksnių suformuotas Žemės paviršius“ 1 ir 2 užduotis ir įtvirtina žinias apie dūlėjimą, išsiaiškina, kokie procesai vyksta Kuršių nerijoje. Atliktos užduotys aptariamos. Mokiniai sudominami klausimu, kur dar Lietuvoje (be pajūrio) yra kopų. Jei niekas teisingai neatsako, smalsiems mokiniams skiriama papildoma namų darbų užduotis už papildomą tašką tai išsiaiškinti.

6. Pirmosios pamokos refleksija. Mokiniai papasakoja, kaip jiems sekėsi išsiaiškinti dūlėjimo procesą skatinančius veiksnius ir atlikti užduotis. Namų darbams skiriama individualiai namuose ar mokyklos bibliotekoje, naudojantis mokymosi objektu „Rūgščiųjų kritulių poveikis aplinkai“, kurį galima rasti interneto svetainėje „Gamtos mokslai“ 7–8 kl.“ adresu http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/rugsciuju_krituliu_poveikis_aplinkai/,scenario.69,position.2, prisiminti, kodėl susidaro rūgštieji lietūs ir kaip jie susiję su dūlėjimu.

7. Pamoka pradedama praeitos pamokos medžiagos pakartojimu. Mokiniai paaiškina, kas yra dūlėjimas ir įvardija išorinius veiksnius, kurie jam daro įtaką. Taip pat pateikiama išorinių jėgų sukurtų paviršiaus formų pavyzdžių.

8. Dirbdami grupėmis po 4–5 (kompiuterių klasėje) ir pritaikydami namuose pasikartotas žinias bei remdamiesi savo patirtimi mokiniai sudaro minčių žemėlapį „Ūkinė veikla spartina uolienų dūlėjimą“. Mokiniai skatinami pradėti kurti žemėlapį nuo trijų dūlėjimo tipų išskyrimo. Sudarytus žemėlapius mokiniai pristato klasėje ir pagrindžia savo nuomonę. Aptariami rezultatai, mokiniai paskatinami pateikti dūlėjimo pavyzdžių iš artimos aplinkos.

9. Dirbdami poromis mokiniai atlieka užduočių lapo „Išorinių veiksnių suformuotas Žemės paviršius“ 3 ir 4 užduotis. Atlikdami 3 užduotį mokiniai remiasi žinyno straipsneliu „Karstas“ ir savo patirtimi. Mokiniai, kurie greičiau atlieka užduotis, parengia trumpą pateiktį apie karstinius reiškinius ir joje pristato internete rastas smegduobių nuotraukas. Pateiktis parodoma klasei. Apibendrinamos atliktos užduotys.

10. Pamokų ciklo refleksija. Mokiniams pateikiamos 5 iliustracijos, kuriose pavaizduoti dūlėjimo pavyzdžiai (dykumos grybas, karjeras, jūros arka, kopa, urvas stalaktitais ir stalagmitais). Mokiniai turi atpažinti paviršiaus formas ir apibūdinti jų susidarymą (priskirti dūlėjimo tipui).

11. Namų darbui skiriama užduočių lapo „Išorinių veiksnių suformuotas Žemės paviršius“ 5 užduotis.