Olandija – žemumų kraštas

Kadaise Olandijos teritorija buvo pelkynuose skendinti lyguma, vagojama daugybės upių ir jų atšakų, sudarančių Reino, Maso ir Šeldės upių deltas. Ilgainiui visa žemė buvo nusausinta, upių krantai sutvirtinti.

Olandijos žemuma visuomet buvo tik nesmarkiai pakilusi virš jūros lygio, be to, dėl sausinimo ji pamažu vis slūgo Šiaurės jūros atžvilgiu, tad po stiprių audrų nemaži pakrančių plotai vis būdavo užliejami. Po kelių didelių audrų XIII amžiuje buvo užlieta milžiniška teritorija centrinėje Olandijos dalyje: susidarė didžiulė įlanka, olandiškai vadinama Zuiderzee. Tačiau olandai nepasidavė stichijai. XX amžiaus pradžioje jie, saugodamiesi nuo potvynių, susidariusią įlanką atitvėrė 30 km ilgio pylimu ir suformavo Eiselio ežerą. Paskui pamažu ėmė jį sausinti, sukurti keturi dideli polderiai. Polderiais vadinamos nusausintos žemės, nuo vandens telkinio atitvertos pylimais. Ateityje Eiselio ežeras turėtų apskritai išnykti, t. y. bus suformuota sausuma.

Šiuo metu beveik visas Olandijos kraštovaizdis yra sukultūrintas, nusausintas. Be to, nemaža jo dalis (apie 30 proc.) yra žemiau jūros lygio, tad kanalais vanduo privalo būti nuolatos pumpuojamas iš šių vietų į jūrą ar upes.

Parengta pagal www.technologijos.lt.