Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Kūrybinė laboratorija Testai Žinynas Užduočių lapai






Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje




Geografinės informacijos skaitymas




Regionų pažinimo raiška




Aplinkos pažinimas ir tyrimai




Visos temos Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Mokymosi objektai

Lietuvių kalbos tarmės

Lietuvių kalboje skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Smulkiau tarmės skirstomos į patarmes, šios, savo ruožtu, gali būti skirstomos į dar smulkesnius vienetus – šnektas ir pašnektes. Aukštaičių tarme kalbama šalies centrinėje, pietinėje ir rytinėje dalyje. Jos pagrindu susiformavo bendrinė lietuvių kalba. Žemaičių tarmė vartojama vakarinėje Lietuvos dalyje. Aukštaitijos ir Žemaitijos pavadinimai kildinami nuo žodžių „žemas“ ir „aukštas“, nes kadaise Žemaičių kunigaikštystei priklausė ir Vidurio Lietuvos žemuma, tad tai buvo žemesnis kraštas už Rytų Lietuvą.

Dabar lietuvių tarmių skiriamasis požymis – nevienodas kirčiuotų ir nekirčiuotų dvibalsių uo ir ie tarimas.

Žemaičiai

Žemaičių tarmės plote ir kirčiuoti, ir nekirčiuoti uo, ie tariami nevienodai, todėl skiriamos trys žemaičių patarmės – vakarų žemaičių, šiaurės žemaičių ir pietų žemaičių. Taigi žodžius „duona“ ir „sviestas“ kiekviena žemaičių patarmė taria skirtingai. Vakarų žemaičiai (Mažoji Lietuva apie Klaipėdą, Priekulę) taria „dona“, „svestas“, šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Mažeikius) sako „douna“, „seistas“, o pietų žemaičiai (apie Raseinius, Tauragę, Žemaičių Naumiestį, Šilalę, Varnius, Kelmę, Kuršėnus) – „dūna“, „svysts“.

Aukštaičiai

Visame aukštaičių tarmės plote kirčiuoti ie ir uo yra išlaikyti. Aukštaičių tarmė skirstoma į patarmes pagal dvigarsių am, an, em, en ir balsių ą, ę tarimą. Skiriamos trys aukštaičių patarmės: vakarų aukštaičiai, pietų aukštaičiai ir rytų aukštaičiai.

Vakarų aukštaičiai (suvalkiečiai) minėtus dvigarsius ir balsius taria kaip bendrinėje kalboje (pvz., kanda, švenčia, žąsis, tęsia).

Pietų aukštaičiai (dzūkai) dvigarsius am, an, em, en taria taisyklingai, bet balsius ą, ę taria kitaip (pvz., langas, kampas, žųsis, skįsta). Jiems būdingas dzūkavimas. Dzūkavimu vadinamos dvi ypatybės: č, dž tarimas c, dz ir t, d, tv, dv tarimas c, dz (pvz., sveciai, medzis, ciltas, dzvidešimt).

Rytų aukštaičiai (aukštaičiai) dvigarsius am, an, em, en ir balsius ą, ę taria kitaip (pvz., runka, žvingia, untis, grūštas, žūsis).

Iliustracijos

1606.png