Lietuvių emigracija į Ameriką

JAV gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena 700 tūkst. lietuvių. Tai didžiausia ir svarbiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų. JAV gausu lietuvių paveldo, ypač rytinėje pakrantėje ir pramoniniuose vidurio vakarų miestuose.

Lietuviai emigravo į JAV trimis skirtingais laikotarpiais, vadinamosiomis bangomis.

Pirmoji banga ėmė plūsti XIX a. pabaigoje. Dešimtys tūkstančių lietuvių iškeitė savo darbus Tėvynės žemės ūkyje į Pensilvanijos kasyklas, Čikagos skerdyklas ir kitų didmiesčių gamyklas. Prastai mokėdami angliškai jie įkūrė savo rajonus ir bendruomenes, leido savo laikraščius ir turėjo orkestrus, pastatė savo bažnyčias. Pirmoji banga sustabdyta 1908 m., kai buvo apribota imigracija.

Antroji banga atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Žmonės, sugebėję ištrūkti iš sovietinio pragaro, maždaug 1948 m. pagaliau gavo teisę palikti perpildytas pabėgėlių stovyklas Vokietijoje. JAV, niekada nepripažinusios Lietuvos okupacijos, juos priėmė. Tai buvo daugiausia elitas: intelektualai, menininkai. Jausdamiesi ištremti iš Tėvynės, jie buvo nusiteikę labai patriotiškai – dalyvavo lietuvių sambūriuose, kurių svarbiausi buvo lietuviškos bažnyčios. Net daugybė žmonių, gimusių antrosios bangos imigrantų šeimose jau po to, kai šie paliko Lietuvą, jaučia kur kas didesnį ryšį su Lietuva negu su naująja tėvyne. Didžiulė antroji imigrantų banga sunkiai kovojo, siekdama pranešti pasauliui apie Lietuvos reikalus ir okupacijos žiaurumus. Galima sakyti, kad ji įkūrė visą Lietuvos valstybę tremtyje su vyriausybe Vašingtone, savo Konstitucija, Parlamentu, lietuviškomis leidyklomis, gebėjusiomis išleisti net daugiatomę enciklopediją. Nenuilstamas jų darbas prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. – kaip tik tada, kai laikas jau ėmė pamažu šienauti antrosios bangos emigrantus. Kai kurie jų tuomet paliko patogų gyvenimą JAV ir grįžo į ką tik atkurtą Lietuvą padėti jai savo sukaupta patirtimi, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, rašytojas Kazys Almenas, ne vienas verslininkas.

Trečioji imigrantų banga atvyko po Nepriklausomybės atkūrimo. Ją skatino ekonominės priežastys. Vienu metu daugiau kaip pusė gavusiųjų turistines JAV vizas taip ir nebegrįždavo į Lietuvą. Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą šis srautas sumenko, nes dauguma emigrantų traukė į Europos šalis. Trečioji imigrantų banga mažiau save sieja su lietuvių bendruomene, o po sovietinio valstybinio ateizmo dešimtmečių ji ir mažiau religinga. Tad lietuviškų parapijų, stipriausių ir akivaizdžiausių Amerikos lietuvių bendruomenės branduolių, narių skaičius sumenko.

Čikaga laikoma Amerikos lietuvių sostine. Čia yra keli istoriniai lietuvių rajonai ir dvi Lietuvos garbei pavadintos gatvės. Lietuviams pastatyti paminklai ir atminimo lentos. Garsiausias iš jų yra S. Dariaus ir S. Girėno memorialas. Seniausias pasaulio lietuviškas laikraštis „Draugas“ leidžiamas Čikagoje nuo 1909 m.

Kanados lietuvių istorija prasidėjo vėliau. Šiandien yra apie 47 tūkst. Kanados lietuvių. Pirmieji lietuviai Kanadon atsikėlė apie 1900 m. dirbti Naujosios Škotijos kasyklose. Pagrindinė migracijos banga buvo po Antrojo pasaulinio karo, trečioji, kaip ir į JAV, plūstelėjo po 1990 m. Dauguma Kanados lietuvių (apie 27,5 tūkst.) gyvena Ontarijuje, kur gausu ir lietuvių bendruomenių, bažnyčių. Kvebeko, Albertos ir Britų Kolumbijos provincijose gyvena po 4–6 tūkst. lietuvių, apie 1,5 tūkst. gyvena pirmosiose lietuvių imigracijos vietose Naujosios Škotijos provincijoje ir aplink ją. Tačiau tik ketvirtis Kanados lietuvių (apie 11,2 tūkst.) yra gryni lietuviai. Naujojoje Škotijoje ir aplink ją grynų lietuvių jau beveik nėra (nebėra ir bendruomenių), Ontarijuje tokių lietuvių yra maždaug trečdalis. Du Kanados miesteliai – Wilno Ontarijuje ir Vilna Albertoje – yra pavadinti Vilniaus garbei (Wilno yra lenkiškas, o Vilna – senasis rusiškas Lietuvos sostinės pavadinimas).

Parengta pagal: http://global.truelithuania.com/lt/category/usa/