Karstas

Karstas – tai geologinis reiškinys, susijęs su požeminio ir paviršinio vandens veikla vietovėse, kuriose slūgso vandenyje tirpios uolienos (gipsas, klintis, druskos). Kritulių ir požeminis vanduo tirpdo uolienas ir jas perneša.

Tokiose vietovėse susiformuoja savitos paviršiaus formos. Išskirtinis karstinio paviršiaus bruožas – daug piltuvo formos įgriuvų, vadinamų smegduobėmis. Jos formuojasi, kai kritulių vanduo prasisunkia po žeme ir ten ištirpdo uolienas. Susidaro tuščiavidurės ertmės, o virš jų esantis žemės sluoksnis neišlaiko ir įgriūva. Susijungusios smegduobės suformuoja vientisą platų duburį stačiais šlaitais, vadinamą ploljė. Karstiniame kraštovaizdyje galima pamatyti į olas įtekančių ir iš jų ištekančių upių. Vieta, kur upė dingsta oloje, vadinama panoru.

Giliau po žeme dažnai susidaro savitas urvų pasaulis, kuriame galima pamatyti požeminių upių, ežerų ir įspūdingų akmeninių varveklių – stalaktitų ir stalagmitų. Kabantys varvekliai – stalaktitai – susidaro tuomet, kai į urvus prasisunkia lietaus vanduo, kuriame daug ištirpusių karbonatų. Nuo urvo skliautų lašantis vanduo palieka ploną karbonatų sluoksnelį. Taip pamažu stalaktitai auga. Iš apačios augantys stalagmitai susidaro tose vietose, kur nuo urvo skliautų laša karbonatų arba druskų prisotinto požeminio vandens lašai ir vanduo išgaruoja. Stalaktitai ir stalagmitai auga labai lėtai. Susijungus stalaktitui ir stalagmitui, susidaro stalagmatas.